Buvo ar nebuvo tas nelemtas JAV Centrinės žvalgybos (CŽV) kalėjimas? Šis klausimas jau antrą savaitę neduoda ramybės Lietuvos politikams.

Slapta vieta Rūdninkuose

Netoli Rūdninkų gyvenvietės už modernios tvoros pasislėpęs Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos taktikos ir specialaus parengimo centras. Būtent šioje kamerų stebimoje teritorijoje, anot anglų kalba naujienas pranešančio Rusijos kanalo "Russia Today", buvo įsteigtas vienas slaptų CŽV kalėjimų.

Maždaug už 20 minučių kelio nuo Vilniaus oro uosto, kur prieš kelerius metus, kaip teigiama, leidosi CŽV lėktuvai (su kaliniais ar be jų). Atrodytų, apleista bazė, prie kurios veda duobėtas keliukas, parodė gyvybės ženklų, kai tik priartėjome prie vartų.

"Kalba sargybos viršininkas. Ko norėtumėte?" – buvo paklausta per telefonspynę. Paaiškinus vizito tikslą ir paklausus, ar čia iš tiesų buvo laikomi CŽV sulaikyti asmenys, pareigūnas atsakė, jog tai nesąmonė. "Perskaičiau apie tai ir negaliu atsistebėti", – teigė jis. Tačiau pasakyti, ar bazėje būtų įmanoma laikyti kalinius, atsisakė, o apie galimybę patekti į vidų net nebuvo kalbos.

Pradėjus eiti aplink teritoriją, kur slaptai galėjo būti laikomi įtariami teroristai, atvažiavo palyda. Uniformuotas dviratininkas, kuris prisistatė apsaugininku, lydėjo visą pasivaikščiojimo palei tvorą laiką.

Daug išvysti nepavyko, bet pro tvoros plyšius buvo galima pamatyti, kad teritorija toli gražu nepanaši į teroristų kalėjimą. Moderni tvora supo tik dalį bazės. Nors bazė gana tvarkinga ir prižiūrima, buvo matyti daugybė bent iš pirmo žvilgsnio apleistų pastatų. Kas slypi juose – paslaptis?

Už tvoros nieko neleidžia

Tiesa, su dienraščio žurnalistais kalbėjęs sargybos viršininkas pasakė, jog bazėje įrengta šaudykla, kuria naudojasi Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Tai patvirtino ir Rūdninkų gyventojai, kurie šią vietą vadina poligonu. Jie teigė niekada nepastebėję, kad čia būtų buvęs koks nors neįprastas kariškių ar pareigūnų judėjimas.

O tiesiai paklausus, ar galėjo ten būti laikomi kaliniai iš kitų valstybių, vietiniai atsakė: "Baikite juokus. Nesąmonė."

Anot sutikto vieno vyriškio, ten negalėtų nusileisti lėktuvas.

"Gal sovietmečiu ir skraidydavo sraigtasparniai, bet ne dabar. Dabar kartais atvažiuoja pašaudyti, tada saugumo sumetimais ten draudžiama artintis. Bet ir šiaip nieko už tvoros neleidžia", – sakė jis.

Televizijos kanalo "Russia Today" teiginius, kad Rūdninkų bazėje yra įrengtas tupimo takas, paneigė ir Lietuvos viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pavaduotojas Jonas Zautra. "Visos tos kalbos apie CŽV kalėjimus Rūdninkuose yra nesąmonė. Jie aiškina, kad ten yra aerodromas, nėra pas mus jokio aerodromo. Stebiuosi tų, kurie leptelėjo apie tuos kalėjimus čia, kompetencija. Užpylė ant mūsų purvo ir murdomės dabar", – BNS piktinosi J.Zautra.

Nei bazę saugančios sargybos viršininkas, nei apsaugininkas šių teiginių nekomentavo. "Jūs galite spėti, yra ar nėra, mes nieko nesakysime", – sakė dviratį pabalnojęs apsaugininkas.

Juoda dėmė reputacijoje

Jau primirštą skandalą dėl CŽV steigtų ir įvairiose šalyse naudotų slaptų kalėjimų įtariamiems "Al Qaedos" nariams tardyti prikėlė JAV naujienų tarnyba "ABC News". Praėjusį ketvirtadienį agentūra pranešė, jog vienas tokių kalėjimų buvo Lietuvoje. Anksčiau tik stebėjęs kaimynų aiškinimus ir mėginimus paneigti mestus kaltinimus, Vilnius dabar priverstas pats tai daryti. Kitaip – juoda dėmė šalies reputacijoje, galimos ES sankcijos ar netgi teroristų smūgių pavojus.

ABC teigimu, griežtai įslaptintos operacijos tikslams Lietuvos valdžia Vilniaus pakraštyje skyrė pastatą, kuriame daugiau nei metus buvo laikomi bent aštuoni įtariamieji. Ši programa esą buvo nutraukta 2005 m. pabaigoje baiminantis, kad bus paviešinta. ABC naujienų tarnyba skelbia turinti duomenų, kad CŽV lėktuvai tuo laikotarpiu skraidė į Lietuvą.

CŽV atstovai informacijos nekomentavo. Tačiau buvę žvalgai nesivaržydami sakė, kad kalėjimas Lietuvoje buvo vienas iš aštuonių pasaulyje (vėliau žiniasklaidos atstovai "aptiko" jų daugiau). Vilnius, pasak buvusių žvalgų, sutiko, kad būtų įsteigtas toks kalėjimas, nes norėjo užmegzti geresnius santykius su JAV. Tokiai versijai iš esmės pritaria ir prieštaringai vertinamas Fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis.

"Lietuva visuomet veikė kaip JAV ir ES satelitas, – sakė jis televizijai "Russia Today". – Jeigu tiesa kada nors bus atskleista, valdžia pasiteisins sakydama, kad mes tai padarėme dėl santykių su JAV. Mes turime mokėti už NATO suteiktą saugumą, turime laikytis 5 NATO straipsnio. Galimų kalinių priėmimas, kaip ir mūsų karių dalyvavimas misijose Afganistane ir Irake, yra ta kaina."

Išgirdo iš žiniasklaidos

Aukšti Lietuvos pareigūnai beveik choru paneigė galimybę, kad toks kalėjimas buvo. Tačiau taip darė ir anksčiau kaltintų Lenkijos bei Rumunijos pareigūnai. Kad tose šalyse veikė CŽV sulaikymo centrai, dabar neabejoja nei vietos, nei užsienio žiniasklaida.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus šiuos teiginius pavadino mitu ir provokacija. Nieko teigė nežinojęs ir tuo metu premjero pareigas ėjęs Algirdas Brazauskas. "Čia – fantazavimas", – sakė jis.

Apie slaptą kalėjimą žinoti galėtų dar tuomečiai Valstybės gynimo tarybos nariai (be prezidento ir premjero, kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras) ir Valstybės saugumo departamento vadovas.

Pagal susiklosčiusią praktiką dėl kalėjimo steigimo CŽV turėjo derėtis tik su keliais aukštais svetimos valstybės pareigūnais. Apie tokius sulaikymo centrus net Jungtinėse Valstijose žinojo vos keletas žmonių.

Tik ne JAV jurisdikcijoje

Skandalas dėl slaptų CŽV kalėjimų prasidėjo po sensacingos Danos Priest publikacijos įtakingame JAV leidinyje "The Washington Post". Žurnalistė teigė, kad po 2001 m. teroristų atakų Jungtinėse Valstijose slapti kalėjimai buvo įsteigti keliose užsienio šalyse. "Pasaulinis slaptas kalėjimų tinklas buvo svarbiausias elementas CŽV kovoje, kurioje nėra taisyklių, su teroristais", – rašoma straipsnyje.

Aukšti žvalgybos pareigūnai D.Priest patvirtino, kad tai tiesa, ir papasakojo, kaip buvo sugalvotas šis pasaulinis tinklas. Kalinių laikymo problema, anot jų, iškilo iš karto po invazijos į Afganistaną. Sulaikymo centrus pačioje šalyje įsteigę žvalgai nenorėjo laikyti juose asmenų, galinčių suteikti ypač vertingos informacijos. Kaliniai galėjo tapti teroristų taikiniu, be to, juos reikėjo palaužti, kad pradėtų kalbėtis.

Iš pradžių sulaikytieji buvo laikomi geležiniuose konteineriuose. Afganistane, kur oro temperatūra dieną ir naktį svyruoja nuo 40 laipsnių šilumos iki 20 laipsnių šalčio, tai jau buvo rimtas teroristų ištvermės išbandymas. Po to, kai keli kaliniai numirė, likusius buvo nutarta perkelti kitur.

Teko improvizuoti. Mat JAV teritorijoje esantys kalėjimai šiam tikslui netiko, nes su patekusiais į Jungtines Valstijas kaliniais turėjo būti elgiamasi pagal šios šalies įstatymus. Dėl ganėtinai sudėtingų procedūrų kalinius atsisakyta laikyti JAV laivuose, plaukiojančiuose tarptautiniuose vandenyse. Vėliau kai kurios žiniasklaidos priemonės teigė, kad sulaikytieji vis dėlto buvo laikyti ir laivuose...

Taigi išeitis buvo įsteigti kalėjimus ten, kur negalioja JAV jurisdikcija, geriausiai tam tiko ištikimybę demonstruoti ar santykius pagerinti norinčios valstybės. Tarp šalių, leidusių tai padaryti, minėtos Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Ukraina, Azerbaidžanas, Tailandas, Egiptas, Marokas, Jordanija, Sirija. Minėti taip pat Afganistano ir Kosovo pavadinimai, tačiau ten, kaip manoma, kaliniai laikyti JAV karinėse bazėse.

"Alternatyvūs tardymo metodai"

Svetur įsteigti kalėjimai, nors ir pažeidė daugumos minėtų šalių teisę, turėjo pranašumų. Ypač juos pabrėžti stengėsi buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney. Gindamas tardymo metodus, kuriuos žmogaus teisių gynėjai vieningai pripažino kankinimais, jis nurodė, jog tai leido gauti vertingos informacijos ir apginti JAV nuo kitų išpuolių. Be to, sulaikytieji galėjo tapti kitų "Al Qaedos" kovotojų taikiniu.

Turėdami beveik visišką veiksmų laisvę, CŽV agentai svečiose šalyse gąsdindavo įtariamuosius elektriniais grąžtais, grasindavo išprievartauti, neleisdavo miegoti, įkalindavo karstus primenančiose patalpose, vertė ilgą laiką stovėti, kankino garsais, skandindavo ir t. t. Teigiama, kad tokiuose sulaikymo centruose žvalgų naudojamų "alternatyvių tardymo metodų" ragavo net ir sulaikyti nepilnamečiai. Vėliau kaliniai buvo pradangindami: vieni atsirado Gvantaname, kitų likimas galbūt paaiškės tik po daugelio metų.

Žmogaus teisių gynėjai turi duomenų apie maždaug 100 kalinių, nenoromis tapusių "turistais". Tačiau pasak jų, pabuvusių tokiuose sulaikymo centruose yra mažiausiai keli šimtai. Tai patvirtina ir po skandalo Europos Parlamento įsteigtos komisijos atliktas tyrimas. Dokumente teigiama, kad CŽV lėktuvai daugiau kaip tūkstantį kartų skrido į ES šalis.

Dabartinis CŽV direktorius Leonas Panetta pareiškė, kad visi slapti kalėjimai jau uždaryti. Nepaisant to, skandalas dar tęsiasi.

 Paslaptingus CŽV lėktuvų skrydžius užfiksavo:

Islandija – 67 kartus,

Olandija – 14 kartų,

Ispanija – 10 kartų,

Kanada – 55 kartus.

CŽV lėktuvai taip pat leidosi Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Portugalijoje.

Kalėjimai, kuriuose kalinti CŽV sulaikyti asmenys:

Egiptas – kalėjimas "Muhlaq al Mazra" ir vietos saugumo tarnybos būstinė "Lazoughli".

Azerbaidžanas – Nacionalinio saugumo ministerijos kalėjimas.

Jordanija – vietos tardymo izoliatorius.

Kataras – vietos tardymo izoliatorius.

Marokas – kalėjimas "Al Tamara".

Tailandas – vietos tardymo izoliatorius.

Saudo Arabija – vietos tardymo izoliatorius.

Afganistanas – Bagramo karinė bazė, senajame plytų fabrike netoli Kabulo ir didžiausiame CŽV kalėjime kodiniu pavadinimu "Druskos duobė" (angl. – "Salt Pit").

Lenkija – bazė netoli Šymanio oro uosto.

Rumunija – kalėjimas netoli karinio Mihailo Kogălniceanu oro uosto.