Prieš kelerius metus sumanūs verslininkai įžvelgė vyninių perspektyvą. Dabar jas keičia alaus ir kokteilių barai. Natūralios kosmetikos bei kepyklėlių bumas taip pat slopsta. Ar po kelerių metų sprogs ir programų mobiliesiems telefonams bei kompiuteriams kūrimo burbulas?

Dar prieš kelerius metus išmaniuosius mobiliuosius telefonus naudojo tik technologijų entuziastai ir verslininkai. Dabar išmanųjį arba planšetinį kompiuterį maigantis mokyklinukas ar jo seneliai – jokia naujiena.

Kol vieni specialistai teigia, kad mobiliosios programėlės ir programos kompiuteriams, išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams yra ateitis, kiti būgštauja, jog toks verslas gali greitai išsikvėpti. Nes programėlių kūrėjai už investuotojų skirtus pinigus darbo vietas susikuria tik sau, jų produktų pridėtinė vertė mažesnė nei tradicinės pramonės, o sukuriamų programėlių skaičius gerokai viršija paklausą.

Tiesa, kaskart visuomenę apskriejus žiniai, kad lietuviai sukūrė programą, kuri prigijo Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje, daugumai naujokų sukirba viltis – gal dar spės įšokti į startup tipo įmonių traukinį ir susižerti milijoninį pelną?

Idėjų, kaip palengvinti žmonėms gyvenimą virtualioje erdvėje, turintys entuziastai gali trinti rankas – įstaiga „Startup Highway“ iki kovo pabaigos jau trečią kartą priima norinčių pradėti IT verslą paraiškas. Perspektyviausioms komandoms mainais už dešimtadalį įmonės akcijų gali būti skiriama iki 50 tūkst. litų idėjoms įgyvendinti.

Šalyje šiuo metu veikia ir trys mobiliųjų programėlių laboratorijos. Ketvirta ir didžiausia šiandien atidaroma Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šioje laboratorijoje įrengta 40 darbo vietų, o interjerą kūrė patys studentai.

Lūkesčiai – perdėti

Vienas pirmųjų Lietuvoje programas „Apple“ kompiuteriams pradėjusių kurti Algirdas Unguvaitis šiuo verslu užsiima jau dešimt metų. Programų kūrimas dabar ne tik pagrindinė A.Unguvaičio veikla, bet ir neblogas pragyvenimo šaltinis. Tiesa, jo produktų vartotojai – amerikiečiai, lietuviams jo kuriamos asmeninės finansų tvarkyklės ne tokios įdomios.

Nors Lietuvos gyventojai kompiuterių ir telefonų programėlėmis nesidomi taip kaip užsieniečiai, A.Unguvaitis pastebi, kad norinčių jas kurti skaičius sparčiai auga.

„Daugelis mano, kad jeigu kaimynui sekasi, tai ir jam reikia daryti. Smagu, kad tokių iniciatyvų yra, tačiau žmonių lūkesčiai perdėti. Visi mano, kad sukurs ką nors unikalaus, tačiau įvairių programėlių dabar daug, o plačiau pasklinda tik viena kita. Dauguma lietuvių kol kas tik šaudo aplink, bet gal kada ir pataikys“, – sakė A.Unguvaitis.

Po nesėkmių rankų nenuleido

23-ejų Domas Sabockis mano, kad šiuo metu rinkoje vietos nėra tik nekokybiškiems naujiems produktams. O jeigu naują programą kuri norėdamas kam nors palengvinti gyvenimą, tada ji visada ras savo vartotoją.

Jau daugiau nei pusę metų D.Sabockis su dar dviem bendraminčiais darbuojasi kurdamas įrankį „dragdis“, kuris turi padėti lengvai išsaugoti ir tvarkyti internete rastus paveikslėlius, vaizdo įrašus, tekstus bei nuorodas.

Pradžioje tokio įrankio poreikis vaikinui kilo iš gyvenimo patirties, tačiau vėliau savo idėja jam pavyko užkrėsti ir investuotojus – komanda pateko tarp dešimties tų, kuriems lėšų veiklai pradėti skyrė verslo akceleratoriaus „Startup Highway“ nariai.

Dabar programos „dragdis“ kūrimas ir tobulinimas – pagrindinė D.Sabockio veikla, nors iki tol jis turėjo ne vieną verslo idėją, kuri nepasiteisino.

„Kompiuteriais ir internetu domiuosi nuo septynerių. Ir anksčiau bandžiau šį tą daryti, kurti. Praėjo daugybė darbo valandų ir daugybė idėjų žlugo, kol atsirado ši, pirmoji, kuri pradeda rimčiau veikti. Internete aptinki daug visokios informacijos, ją išsaugai, bet kai prireikia, vis tiek neberandi, nes ji pasimeta tarp daugybės nuorodų, tekstų ir paveiksliukų. Kai yra kas nors, kas tau labai nepatinka, norisi išspręsti problemą ir padaryti taip, kad ir kitiems nebekiltų tų pačių bėdų, kokių kilo tau“, – sakė D.Sabockis.

Nors panašių programų apstu, D.Sabockis teigė, kad jo ir bendraminčių siūlomo produkto išskirtinumas – paprastumas.

„Įrankių informacijai saugoti yra, bet visi jie nepatogūs, reikia kelių paspaudimų, kad ką nors išsaugotum. O mūsų įrankis visiškai paprastas: reikia į naršyklę įdiegti plėtinį, tada imi paveikslėlį, tempi jį pele, pasirodo tavo skyreliai ir gali jį ten numesti. Viskas užtrunka dvi sekundes ir jau esi išsaugojęs, ką norėjai. Nuėjęs į programos puslapį savo paskyroje viską lengvai gali rasti pagal raktažodžius, nes išsaugome ne tik paveiksliuką, bet ir viską, kas buvo aplink jį“, – pasakojo D.Sabockis.

Vasario viduryje naująja programa galės naudotis ir pirmieji keli šimtai norinčių. Tuomet vaikinai stebės jų reakcijas ir, jeigu reikės, dar labiau tobulins programą. Kol kas informacijos saugojimo programa vaikinams pelno neduoda, tačiau D.Sabockis artimiausiu metu jo ir nesitiki.

„Ateityje tai turėtų išsilaikyti savaime, bet dar kokius metus kitus verslo modelio nejungsime, koncentruosimės į augimą, viskas bus nemokama ir atvira. Kol kas auginsime vertę, o ne bandysime uždirbti. Jeigu sugebėsime išspręsti informacijos saugojimo problemą milijonui ir daugiau vartotojų, sugalvoti, kaip uždirbti pinigų, nebus sunku“, – įsitikinęs D.Sabockis.

Į programėlių pasaulį nėrė metusi darbą

Sėkmės sulaukti norintiems programėlių kūrėjams tenka ne tik nuolat domėtis technologijų naujovėmis ir valandų valandas dirbti nežinant, pasiteisins produktas ar žlugs, bet ir atsisakyti kai kurių įpročių ar veiklų.

„Mečiau darbą finansų įmonėje ir išvykau į Silicio slėnį kurti mobiliosios programėlės drabužiams“, – juokėsi 27-erių Lijana Juozaitytė.

Mergina technologijomis domėjosi dar būdama moksleivė, prieš porą metų pradėjo aktyviai dalyvauti startup bendruomenės veikloje, tačiau iki praėjusių metų nemanė, kad pati galėtų tokias programėlės kurti.

„Vieną vasaros dieną ėmiau svarstyti, kokios paslapties dar nėra atskleidusios programėlės. Feisbuko vartotojai atskleidė, ką veikia, “Foursquare„ – rodo, kur lankosi. Kaip moteris prisiminiau visas kamuojančią bėdą – spinta lūžta nuo drabužių, bet nėra kuo apsirengti“, – pasakojo L.Juozaitytė.

Vėliau viskas vyko akimirksniu. Mergina išgrynino idėją ir pasiryžo kurti programą, kuri padėtų bendrų interesų turintiems vartotojams iš naujo atrasti savo drabužius ir dalytis stiliaus bei aprangos idėjomis. Jie galėtų nufotografuoti savo drabužius, kelti jų nuotraukas į savo paskyrą, o jų draugai ar kiti stiliaus pojūtį turintys žmonės galėtų jiems sudėlioti aprangos variantus.

„Mėnesį ieškojau komandos – programuotojų. Dar po mėnesio dalyvavome “StartupMonthly„ akceleratoriaus atrankoje, buvome vienintelė komanda iš Lietuvos gavusi finansavimą. O dar po mėnesio išvažiavome į Silicio slėnį. Programų, susijusių su drabužiais, yra daug, tačiau aiškaus lyderio šioje srityje nėra, kai kurios tiesiog sukurtos ir pamirštos. Tikime, kad atradome pagrindines dalis, kurių joms trūko norint patraukti vartotojų dėmesį“, – sakė L.Juozaitytė.

Į Silicio slėnį JAV išvykusi komanda tris mėnesius tobulino savo programą, grynino verslo modelį, mezgė naudingus ryšius ir ieškojo būsimų investuotojų. Vos prieš savaitę iš JAV grįžusi L.Juozaitytė toliau ketina tobulinti būsimą produktą – kol viešėjo Silicio slėnyje pabaigti programos komanda nespėjo.

„Pritrūko laiko, be to, į Silicio slėnį nuvykome per anksti. Tada dar neturėjome pradinės programos versijos. Patirtis buvo gera, tačiau mano patarimas būtų toks – skubėti geriau nereikia“, – mano L.Juozaitytė.

Vis dėlto po mėnesio ar kelių komanda pasiryžusi pristatyti pradinę programos versiją ir toliau ją tobulinti.

Erdvės naujokams dar yra

Į pradedančiąsias įmones investuojantis „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis įsitikinęs, kad sėkmė ateina tuomet, kai baigiasi nesėkmės. Vyras mano, kad galiausiai pasiteisina tik tų kūrėjų, kurie nesikrato juodo darbo ir nebijo klysti, lūkesčiai.

„Niekas neįvyksta greitai. Be to, būtina, kad sukurta programėlė išspręstų kokią nors problemą. Kažin ar pasiteisins tik kelių žmonių poreikius tenkinanti programėlė. Juk ji turi uždirbti pinigus, iš kurių mokami atlyginimai, mokesčiai“, – teigė A.Strumskis.

Naujų verslų akceleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad erdvės kurti sėkmingas IT programas Lietuvoje dar yra pakankamai. Iš verslui skirtų programų jis išskyrė tokių, kurios padeda organizuoti logistiką ir komunikaciją, poreikį.

„Iš asmeniniam vartojimui skirtų programų populiarios ir toliau turėtų būti įvairiai pritaikomos pramoginės. Lietuvoje dar ne iki galo išnaudotas vietos nustatymo aspektas – programėlės, kurios padeda surasti pramogas, renginius“, – tendencijas įžvelgė R.Tamošiūnas.

Komentarai

Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas
Tai perspektyvi šaka, o Lietuva ne tik ES, bet ir viso pasaulio mastu garsėja labai gerai parengiamais IT specialistais, ne veltui į Lietuvą atėjo „Barclays“ ir kiti finansų centrai. IT specialistai yra pajėgūs sukurti gana konkurencingų programėlių. Mano subjektyvia nuomone, už jų ir slypi ateitis. Tokių projektų vertė nėra trumpalaikė.
Bendrovė „Apple“ buvo jų pradininkė, tačiau dabar tendencijos labiausiai susijusios su „Android“ ir „Microsoft“ programomis, netgi naujoji „Windows“ operacinė sistema remiasi programėlėmis. Ateityje programėlių poreikis ir populiarumas tik didės. Reikia tik mokėti sukurti tokią, kuri yra unikali ir gali kokybiškai konkuruoti su kitomis pasaulio programėlėmis.
Broliai Dailidės sukūrė „Pixelmator“ programą – didelės pridėtinės vertės produktą, konkurentą tokiam gigantui kaip „Adobe Photoshop“. Jie įrodė, kad Lietuvos IT specialistai yra pajėgūs sukurti programas, kurios gali konkuruoti pasaulio mastu.
Normalu, kad atsiranda visokių smulkesnių projektų, – tai bandymų ir klaidų metodas. Iš pirmo bandymo sukurti programą, kuri užkariautų pasaulį, sunku. Lietuvoje ši niša dar ne tokia populiari kaip užsienyje.
Yra kita problema: kad sukurtum gerą programą, komandoje reikia ne tik IT, bet ir kitų specialistų. Jeigu moki gerai programuoti, dar nereiškia, kad pasiseks, – pirmiausia reikia geros rinkodaros ir protingos kainodaros. Šiuo metu didesnis Lietuvos trūkumas – rinkodaros specialistų parengimas.
O prie inovatyvių sprendimų juda netgi tradicinė pramonė. Kai kurių įmonių, pavyzdžiui, gaminančių lazerius ar biomedicinos priemones, technologinis pažangumas labai aukštas.

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Naujos mažos įmonės, kylančios iš inovatyvių idėjų, yra sveikos ekonominės aplinkos bruožas. Valstybė, kurioje nėra mažų inovatyvių įmonių, o esamos įmonės sutelktos tik tradiciniuose baziniuose sektoriuose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, inovacijų nereikalaujančios gamybos, kur įdiegiamos tik iš užsienio šalių atvežtos technologijos, visada gali pretenduoti tik vytis išsivysčiusių šalių vidurkį. Tam, kad Lietuva ar kita valstybė atsidurtų tarp pirmaujančių, ji pati turi tapti inovacijų šaltiniu, kurti technologijas, idėjas, o ne tik diegti sukurtas kitose šalyse.
Kritikuoti ir abejoti mažų įmonių bumo nauda ir sėkme nereikėtų. Natūralu, kad net Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Izraelyje, – valstybėse, kurios išsiskiria iš viso pasaulio didžiule startup tipo įmonių gausa, – didžiulė dalis įmonių yra naujos ir jos bankrutuoja po pirmų ar antrų veiklos metų. Tačiau tai nereiškia, kad procesas nenaudingas. Net jeigu iš dešimties įmonių įsitvirtina tik viena, sukuria naują prekę ar paslaugą, tai jau yra sėkmė. Kiekvienais metais tokių yra keli tūkstančiai, o iš jų atsiranda keletas, kurios gali tapti tarptautinėmis žvaigždėmis.
Reikėtų, kad kuo daugiau jaunų, kūrybingų žmonių nebijotų imtis iniciatyvos, reikia rūpintis, kad tokios iniciatyvos būtų palaikomos tiek valstybės ekonomikos politika, tiek turėtų galimybių pritraukti įvairias finansavimo formas. Visuomenėje tokia veikla neturėtų būti kritikuojama. Lietuvoje dažnai manoma, kad jei ėmėsi žmogus verslo ir jam nepasisekė, jis yra nevykėlis arba turi kitokių problemų. Toks požiūris žalingas ir kartais užkerta kelią jauniems žmonėms, kurie turi puikių idėjų, bet bijo jų imtis, nes nesėkmė versle sutapatinama su asmenine nesėkme.
Valstybės pradiniu vystymosi etapu, kai atgavome nepriklausomybę, įstojome į ES, spartus ekonomikos, darbo užmokesčio augimas buvo pasiekiamas kopijuojant ir importuojant technologijas iš išsivysčiusių valstybių. Tačiau kai artėjame prie vidurkio, vien kopijavimas neužtikrina augimo ir progreso. Todėl reikia sukurti palankią aplinką, kuri čia esantiems kūrybingiems, gabiems žmonėms leistų save realizuoti ir kurti naujas paslaugas, produktus. Kopijavimas visada sukurs mažiau pridėtinės vertės ir neleis gauti didelio darbo užmokesčio, o naujų idėjų realizavimas versle svarbus ir patiems žmonėms, kurie gali užsitikrinti sau geresnį gyvenimo lygį, ir valstybei dėl didesnio ekonomikos augimo, galimybių eksportuoti prekes ir paslaugas, surinkti daugiau mokestinių pajamų, teikti daugiau viešųjų paslaugų.

Vytautas Butkus
Įstaigos „Versli Lietuva“ projektų vadovas
Visiškai neteisingas požiūris, kad vadinamosios startup įmonės ir programėlių kūrimas nekuria pridėtinės vertės. Būtent šie verslai ir kuria didžiausią pridėtinę vertę, palyginti su tuo, kiek į juos įdedama lėšų. Gal jie nekuria tiek daug pridėtinės vertės, kiek, pavyzdžiui, lazerių ar biotechnologijų bendrovės, tačiau šiose ir sąnaudos būna daug didesnės norint, kad verslas įsitvirtintų.
Čia kalbame apie kokių nors dviejų programuotojų atlyginimą, kurie gali dirbti namie ir paleisti savo puslapį arba programėlę mobiliajam telefonui ar planšetiniam kompiuteriui. Tam gali tereikėti keliasdešimties tūkstančių litų, o ne pusės milijono, kurio reikia norint atidaryti aukštųjų technologijų bendrovę.
Tokio produkto sąnaudos mažos, o jis gali išsivystyti iki pasaulinio lygio. Puikiausias pavyzdys – programa „Skype“. Ji prasidėjo nuo kelių žmonių, o pastarąjį kartą buvo parduota už 7 mlrd. litų bendrovei „Microsoft“. Sakyti, kad visa tai nekuria pridėtinės vertės, negalima.
Vis dėlto visi investuotojai pripažįsta, kad startup įmonės yra vienos rizikingiausių. Tai įmonės, kurios keičia industrijas arba savo sektorius, – labai sunku nuspėti, kaip keisis visa rinka. Pavyzdys galėtų būti elektroninės knygos. Visi supranta, kad tai pakeis tradicinį suvokimą, kaip perkame ir skaitome knygas. Tačiau niekas nėra tikras, kaip visa tai pasisuks. Todėl yra daug įmonių, kurios turi spėjimų, kaip elgsis vartotojai šioje srityje, ir savo prognozes išpildyti jos bando kurdamos įvairias programas.
Dėl to bendrovių, kuriančių panašius produktus, yra daug. Natūralu, nes niekas nežino, kuria kryptimi judės inovacijos, todėl ir yra daug įmonių, kurios bando pataikyti. Kuri nors iš jų laimės. Juk ir Thomas Edisonas išrado daug dalykų ir išsiėmė tūkstančius patentų, tačiau daugybė jo išradimų nepasitvirtino.
Lietuvos ekonomikai startup tipo įmonių poveikis yra pozityvus, nes pirmiausia tai susiję su jaunimo verslumu. Matome augančią kartą žmonių, kurie pradeda savo verslą ir imasi ne tradicinių veiklų, o steigia inovatyvias bendroves, jų sukuriamos darbo vietos yra geriau mokamos, o kai kurie net garsina Lietuvos vardą užsienyje.

Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Startup tipo įmonių veikla naudinga taip pat, kaip naudingos ir kitos ekonominės veiklos. Praėjusį rudenį mūsų atlikta Lietuvos gyventojų apklausa kaip tik ir parodė – dauguma, net 74 proc., Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą valstybėje kuria būtent verslas. Nėra prasmės lyginti ir bandyti atsakyti į klausimą, kuri įmonė naudingesnė, – prekybos ar startup. Apskritai startup įmonės jokia naujiena, tai tiesiog pradedančios įmonės. Tiesa, kai dauguma tokių bendrovių susijusios su IT sfera, kitas jų bruožas yra numatomas spartus augimas. Taigi teiginys, kad pasiseks tik nedaugeliui, nėra neteisingas, bet jame nieko neigiama nėra. Tiesiog toks verslo modelis. Teko girdėti investuotojus sakant, kad iš 100 startup įmonių, į kurias investuota, išgyvens tik viena, bet pelnas iš to vieno su kaupu kompensuos..