Kiekvienais metais Kinijai prognozuojama krizė, tačiau ji taip ir neateina. Komunistinio gamybos giganto augimo tempas ir pagreitis stebina analitikus, sukuria daug mitų apie šalį ir jos ekonomiką.

Kalbos neatspindi faktų

Pasaulyje ir taip netrūksta problemų: JAV augimo sunkumai, Europos recesija, neramumai Artimuosiuose Rytuose. Lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas įvardijamas kaip dar viena didelė ir neįvertinta grėsmė. Tarp labiausiai eskaluojamų to požymių – išaugę Kinijos darbuotojų atlyginimai, statybų burbulas, žemas vidaus vartojimas.

Tačiau faktai kalba priešingai ir rodo tik ateinantį Kinijos ekonomikos pereinamąjį laikotarpį, kai bus didinamos investicijos į inovacijas, skatinamas šalies vidaus vartojimas, stiprinamas paslaugų sektorius. Ypač atsižvelgiant į tai, kad didžiosios Vakarų valstybės yra priklausomos ne tik nuo Kinijoje pagaminamos produkcijos, bet ir nuo ypač sparčiai išaugusio eksporto į ją.

Europa priklausoma nuo Kinijos

ES prekyba su Kinija nuo 1999 m. išaugo 6,7 karto. Žinoma, šis skaičius neturėtų stebinti įvertinus faktą, kad Kinijos ūkis per šį laikotarpį kasmet kilo apie 8 proc. Ir nors ES prekybos su Kinija balansas deficitinis, t. y. mes kur kas daugiau įsivežame iš šios šalies nei į ją išvežame, ir eksportas į ją sudaro tik pusę eksporto į JAV vertės, tai nesumenkina jos augimo potencialo ir svarbos Europai.

Absoliuti ES didėjančio eksporto į Kiniją nugalėtoja yra Vokietija. Jos eksportas 1999–2011 m. išaugo beveik dešimteriopai – nuo 7 mlrd. eurų 1999 m. iki 64,6 mlrd. eurų praėjusiais metais. Vien eksportas į Kiniją sudaro 2,5 proc. Vokietijos BVP. Tai – didžiausia eksporto į Kiniją dalis iš ES valstybių. Atsižvelgiant į pagrindines eksportuojamas prekes iš ES, – mašinas, įrenginius ir transporto priemones, – Vokietijos dalis visoje ES eksporto į Kiniją struktūroje išaugo nuo 39 iki 61 proc. Tai rodo, kokią svarbą ES ir ypač Vokietijai turi augantis Kinijos apetitas technologijoms iš Vakarų.

Europai auganti Kinija yra labai naudinga kaip prekybos partnerė. Išaugusi Europos prekių paklausa Kinijoje šiek tiek palengvino krizės įtaką ir sukūrė naujas galimybes augti, tačiau besikeičianti Kinijos ekonomikos struktūra ir vis mažėjančios investicijos į gamybą gali ateityje neigiamai atsiliepti ir ES gamintojams. Todėl Kinijos įtaka ES yra ypatinga, ji ir vis didėja, ir į tai privaloma atkreipti dėmesį vertinant galimybes keisti mūsų išteklių panaudojimą ir eksporto kryptis.

Kinijos ekonomikos faktai

Pirmiausia reikia pabrėžti labai svarbią Kinijos ekonomikos detalę – jos užsienio valiutos rezervus. Ilgus metus iš eksporto uždirbdama perteklines pinigų sumas užsienio valiuta, Kinija kaupė rezervą, kuris per kelis dešimtmečius pasiekė įspūdingą dydį – 3,2 trln. JAV dolerių. Galima palyginti: beveik tokio pat dydžio yra Vokietijos BVP. Tad atėjus krizei ar kilus ekonominiams neramumams Kinija nepatenka į skolų krizę kaip euro zona arba nesusiduria su augimo problemomis kaip JAV, nes ekonomika gana griežtai kontroliuojama ir rezervai panaudojami maksimaliai sparčiai.

Pagrindinis klausimas, kurį ėmė kelti Kinijos iš dalies planinės, iš dalies rinkos ekonomikos prievaizdai, yra susijęs su jų ekonomikos logika. Kodėl šalis turi skolinti JAV valstybei pinigus (Kinija yra didžiausia JAV kreditorė, šaliai paskolinusi apie 1,2 trln. JAV dolerių), kad ji spausdintų JAV dolerius ir jais skatintų savo ekonomikos dalyvius, o šie leistų pinigus ir už juos pirktų iš Kinijos importuojamą produkciją? Juk šiuos pinigus galima skolinti tiesiai savo piliečiams, kad jie pirktų savo šalies prekes. Taip išvengiama skolos negrąžinimo rizikos ir didinama vidaus, o ne užsienio šalies gyventojų gerovė.

Šis klausimas ne hipotetinis – tai yra realybė, nes Kinijoje prasideda precedento neturintis turto perskirstymas, kai investicijomis varoma ekonomika keičia kryptį ir tampa vartotojų rinka. Praėjusiais metais priimtas 12-asis penkerių metų ekonomikos planas numato aiškų posūkį šalies ūkiui, kuris tris dešimtmečius buvo varomas pigios darbo jėgos ir gamybos. Tai yra bene svarbiausias šio dešimtmečio įvykis pasaulyje, kuris iš principo pakeis planetos ekonominę raidą.

Pagrindinės šio plano sudedamosios dalys yra investicijų ir statybos reikalavimai planuojamai stambaus masto urbanizacijai. Jau dabar pajamos miestuose yra tris kartus didesnės nei užmiesčio regionuose. Siekdama tvarios urbanizacijos, Kinija yra užsibrėžusi masiškai kurti darbo vietas ir auginti paslaugų bei inovacijų sektorius. Nes jos vadovai puikiai supranta, kad 30 metų veikęs pasaulio gamyklos modelis atgyveno ir vėliausiai po kelių dešimtmečių sustos ir ims mažėti – tenkins vietos paklausą arba transformuosis į inovacijų kūrimą. Tad įvertinę faktą, kad šioje šalyje per ateinantį dešimtmetį susikurs didžiausia vidurinė klasė planetoje, galime atsargiai daryti išvadą, kur turėtume ieškoti naujų klientų – turinčių pinigų, neprasiskolinusių ir turinčių didelę paskatą vartoti.

Miestų vaiduoklių baimė

Viena iš kitų didelių baimių dėl Kinijos perkaitimo yra įvardijama kaip investicijos „į niekur“: tušti oro uostai, keliai, miestai vaiduokliai ir panašūs infrastruktūros projektai. Panašus pavyzdys yra Ispanijoje, kur už ES struktūrinių fondų lėšas pastatytas ne vienas neveikiantis oro uostas, o jiems išlaikyti toliau leidžiami pinigai. Taip pat puikiai žinome apie investicijas į kelių infrastruktūrą, kurios planavimas yra mažų mažiausiai abejotinas.

Remiantis „Morgan Stanley Asia“ analize, ši baimė yra nepagrįsta ir tokios išvados paremtos ne faktais, o paprasčiausiais gandais. Teigiama, kad Kinijos modernizacija yra didžiausia urbanizacijos istorija, kokią pasaulis yra regėjęs. 2011 m. Kinijos urbanizacijos lygis pirmą kartą peržengė 50 proc. ir pasiekė 51,3 proc. lygį. Palyginkime tai su 20 proc. urbanizacijos lygiu 1980 m. ir suvoksime, kokio masto ir svarbos procesai ten vyksta. Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, Kinijos miestų gyventojų skaičius turėtų padidėti dar 300 mln. iki 2030-ųjų.

Kitoje McKinsey atliktoje studijoje prognozuojama, kad iki 2025 m. Kinija turės daugiau nei 220 miestų, kurių populiacija perkops milijoną žmonių, palyginti su dabartiniais 125 milijoniniais miestais. Taip pat studijoje prognozuojama, kad iki to laikotarpio šalyje bus 23 didmiesčiai, kurių gyventojų skaičius viršys 5 mln.

Šalis jau dabar aktyviai investuoja biudžeto pinigus į naujų miestų statymą ir infrastruktūrą. BVP augimo lėtėjimas yra tik transformacijos rezultatas, kuris neišvengiamas esant bet kokiems pokyčiams. Nepaisant statybų bumo rizikos, kuriai valdyti imtasi ypatingų fiskalinių priemonių, Kinijos urbanizacijos ir vidurinės klasės kūrimo periodas atneš visiškai naujas tendencijas ir ekonominę logiką. Vis daugiau eksporto iš ES ir kitų Vakarų valstybių kryps į Azijos giganto vartotojus. Verta nepamiršti, kad Kinija turi milžiniškus rezervus, labai žemą biudžeto deficitą ir mažai užsienio skolų.