Dažniausiai temos apie Rusiją neapsieina be politinio aspekto, tačiau grynai ekonominė analizė gali parodyti kur kas daugiau nei subjektyvūs šios gamtos išteklių turtingos šalies vertinimai.

Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų vadovas

Pinigai plaukia į Rusiją

Neseniai buvo paskelbta, kad Rusijos einamosios sąskaitos balansas, kurį daugiausia sudaro prekių ar paslaugų eksporto ir importo skirtumas, pasiekė lygį, kuris nebuvo matytas nuo 2008–2009 m. krizės, kai naftos kainos siekė rekordinį dydį.

2011 m. šalies einamosios sąskaitos balansas buvo perteklinis ir pasiekė 98,8 mlrd. JAV dolerių. Tai rodo, kad pinigai plaukė į Rusiją, o ne atvirkščiai. Ir šis rodiklis jau antrus metus nuosekliai didėjo nuo gerokai nusmukusio lygio po krizės pradžios.

Pagrindinis šio rodiklio didėjimą lemiantis veiksnys buvo eksporto didėjimas. Rusijos eksporto pagrindą sudaro mineraliniai ištekliai – nafta, naftos produktai ir dujos. O šių išteklių kainos dėl suintensyvėjusios prekybos ir vis eskaluojamo galimo karo Irane gerokai pakilo. Rusijos Uralo žaliavinės naftos kaina buvo vidutiniškai 103,4 JAV dolerio 2011-aisiais, palyginti su 81,7 dolerio metais anksčiau. Tai atitinkamai lėmė šalies valiutos stiprėjimą – rublis kilo 9 proc., palyginti su JAV doleriu, ir 6 proc., palyginti su euru.

Tačiau nors aukštos naftos kainos džiugina šalies vadovus ir daro šalį vis turtingesnę, ekonomika yra labai nestabili ir tiesiogiai priklausoma nuo naftos kainų. Visas einamosios sąskaitos perteklius 2000–2011 m. siekė 785 mlrd. JAV dolerių. Tai siekia apie 40 proc. viso šalies BVP. Per šį laikotarpį naftos kaina pakilo keturis kartus, o šalies biudžeto išlaidos padidėjo net devynis kartus, atlyginimai patrigubėjo.

Rusijos mineralinių išteklių (naftos, naftos produktų ir dujų) eksportas sudaro daugiau nei 65 proc. viso šalies eksporto ir jo reikšmė Rusijos ekonomikai didėja. Ir jei naftos kainos per ateinančius kelerius metus nepadvigubės, tai gali atvesti šalį į gilią recesiją, nes biudžeto išlaidų mažinti nesiruošiama, o pajamos iš mineralinių išteklių pardavimo ims mažėti ir nebepatenkins vis didėjančio valdžios bei visuomenės apetito.

Kadangi vidaus rinka ir vidurinė klasė Rusijoje formuojasi greitai, tai lemia didesnį iš užsienio atvežamų prekių – automobilių, papuošalų, maisto, buitinės įrangos ir t. t. – poreikį. Rusija šio poreikio pati patenkinti negali, nes jos produkcija neatitinka šalies gyventojų poreikių. Tad importo reikšmė Rusijos ekonomikai tik augs ir tai mažins šalies einamosios sąskaitos perteklių, kuris susidarė parduodant mineralinius išteklius.

Laukia iššūkiai

Prognozuojama, kad Rusijos einamoji sąskaita (prekių ir paslaugų prekybos balansas, pervedimai) gali tapti deficitinė jau 2015-aisiais. Tai smarkiai pakeistų šalies ekonominę ir politinę situaciją, nes valstybė turėtų skolintis tarptautinėse rinkose, devalvuoti valiutą ir mažinti biudžeto išlaidas, o tai, kaip matome iš karčios vis dar tebevykstančios praktikos ES, kaitina tautą. Atsižvelgiant į pastaruosius demokratinius mitingus, nukreiptus prieš naujai išrinktą šalies prezidentą, naujiems socialiniams neramumams kilti nebus sunku, jei valdžia nuspręstų mažinti pensijas, išmokas, kelti mokesčius.

O ekonomikos lėtėjimo ženklai jau aiškūs. Rusijos biudžeto išlaidos augo 31 proc. vien 2007-aisiais, kai naftos kainos ėmė sparčiai augti ir šalis gavo rekordines pajamas. Nors pastaruosius dvejus metus šalies biudžeto išlaidos buvo stabilios, praėjusius metus Rusijos vyriausybė baigė tik kukliu pertekliumi biudžete.

Praranda kapitalą

Žinoma, deficitas nėra neištaisomas dalykas ar katastrofa – užsienio šalys tai sprendžia pritraukdamos užsienio investicijų ir taip amortizuodamos prekybos deficitą. Tačiau Rusija daro priešingai – užuot pritraukusi kapitalą, ji leidžia jam ištekėti iš šalies. Vien 2011 m. kapitalas judėjo iš Rusijos ir jis sumažėjo net 84 mlrd. JAV dolerių (5 proc. šalies BVP). Ir į tai nekreipiama dėmesio, nes valdžia džiūgavo dėl rekordinio prekybos balanso (eksporto ir importo skirtumas). Tačiau ilguoju laikotarpiu kapitalo išplaukos yra svarbesnės, nes tai parodo, kad pinigai, kuriuos šalis gauna už eksportuojamą produkciją, paskui palieka ją. Vadinasi, vertės iš šios prekybos nėra jokios. Dėl šio kapitalo nutekėjimo gali smarkiai nukristi rublio kursas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne kartą yra perspėjęs, kad Rusijos ekonomika tampa vis labiau pažeidžiama naftos kainos šokų. TVF teigia, kad jei pažvelgtume į Rusijos prekybą eliminavę prekybą mineraliniais produktais, ji yra deficitinė. Deficitas smarkiai auga nuo 2008–2009 m. krizės. Tai reiškia, kad šalis importuoja vis daugiau užsienio produkcijos ir nespėja pagaminti savų pasaulinėje rinkoje konkurencingų prekių.

Suprantama, kad šios problemos nelemia staigaus esamos situacijos pablogėjimo, nes šalis yra trečia pasaulyje pagal užsienio valiutos rezervus, kurių turi daugiau nei 500 mln. JAV dolerių.

Tarptautiniai perspėjimai

Vos prieš savaitę TVF pareiškė, kad Rusijos ekonomika artėja prie perkaitimo ir rekordinio ne mineralinių produktų prekybos deficito. Institucijos ekspertai teigia, kad vyriausybė turėtų šiuo metu susidariusį didelį prekybos perteklių panaudoti skatindama kitus pramonės sektorius bei kurdama rezervą ateičiai. Tai padėtų šaliai, jei pajamos iš naftos ir dujų kristų dėl sumažėjusių jų kainų. TVF paskatino Rusiją mažinti ne mineralinių produktų prekybos deficitą apkarpant subsidijas ir mokesčių lengvatas, kad jis iki 2015-ųjų sumažėtų iki 4,7 proc.

Vietoj išvadų

Rusija perėjo ilgą ekonominių pokyčių kelią ir šalis džiaugiasi aukštomis naftos kainomis, kuriomis netruko pasinaudoti valdžia: didino išlaidas, kėlė atlyginimus ir sukūrė palankias mokesčių ir ekonomines sąlygas pasirinktiems pramonės sektoriams. Tačiau per šį laikotarpį susikūrusi ir gerokai sustiprėjusi šalies vidurinė klasė išleidžia vis daugiau pinigų importuojamai produkcijai ir jos poreikiai auga, todėl į šalį įvežama vis daugiau užsienio prekių, o šalies viduje pagaminta produkcija nėra konkurencinga ir nėra visa realizuojama. Tai yra ir buitinės prekės, ir automobiliai, ir visi kiti kasdienėje veikloje naudojami daiktai. Nors aukštos naftos kainos leidžia šalyje didinti gerovę ir toliau kelti gyvenimo kokybę, Rusijos laukia labai sunki ateitis. Vienintelė efektyvi ir pelninga pramonės šaka – mineraliniai ištekliai (nafta, dujos). Kitos – dar tik augimo fazės ir gerokai atsilieka nuo Vakarų kokybės, o darbo užmokesčio dydžiu smarkiai lenkia konkurencingą Kiniją. Valstybei įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bus priimtas dar vienas iššūkis – laisvos prekybos suvaldymas. Galimi keli scenarijai, iš kurių realiausias – importinių prekių didėjimas, ir šalies saugotų sektorių – žemės ūkio, transporto – smukimas. Žinoma, vyriausybė visais galimais būdais bandys juos apsaugoti, tačiau burtas jau mestas – PPO narystė patvirtinta ir jai teks gerokai pasistengti, kad šalis išliktų konkurencinga pasaulinėje prekybos arenoje.

Rusijos einamosios sąskaitos balansas

Rusijos eksporto struktūra