Šiomis dienomis nepatenkinti pensininkai užplūdo "Sodros" poskyrius siekdami išsiaiškinti, kodėl jų pensija sumažėjo daugiau, nei jie tikėjosi. Valdininkai aiškina, kad išmokos mažinamos kiekvienam individualiai.

Nesusipratimų neliks?

Anksčiau valstybinių institucijų pateikti skaičiavimai, kiek nuo 2010 m. mažės pensijos, nebuvo tikslūs, nes kiekviena išmokama pensija apskaičiuojama individualiai. Vis dėlto, kaip vakar surengtoje "Sodros" konferencijoje tikino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė, nesusipratimų dėl pasikeitusių pensijų vasarį turėtų nebelikti.

"Jau pradėtos mokėti pirmos perskaičiuotos pensijos, žmonės mato kitokias sumas, negu jie tikėjosi. Tie, kurių sumos yra šiek tiek didesnės, negu buvo skelbta, vargu ar klausia. Labiausiai žmonės nusimena, jeigu ta suma yra šiek tiek mažesnė, negu jie tikėjosi. Nors kalbėjome apie tai, kad buvo skelbti tik vidutiniai dydžiai ir sumažės individualiai", – apie naują pensijų skaičiavimo tvarką kalbėjo A.Morkūnienė.

Kaltų ieškoti dėl to esą nereikėtų, nes būtent taip veikia Laikinasis pensijų ir socialinių išmokų mažinimo įstatymas. "Tikiuosi, atlikus pirmą perskaičiavimą, kai žmonės pamatys, kokio dydžio ta pensija, kitą mėnesį tokių nesusipratimų nebebus, nes pensijos nebebus liečiamos, tokias žmonės ir gaus", – kalbėjo A.Morkūnienė.

Be to, ministerijos atstovė pabrėžė, kad sumažintos pensijos bus mokamos laikinai – dvejus metus. Vėliau pensijų mažinimą Vyriausybė ketina kompensuoti. Kompensavimo principus planuojama parengti ir patvirtinti iki šių metų liepos 1 d.

Mokė, kaip apskaičiuoti

Nuo šių metų pradžios senatvės pensijos sumažintos 2,7–12,4 proc. Tiesa, jos sumažintos nevienodai. Norint tiksliai apskaičiuoti, kiek turėjo sumažėti pensija, reikia žinoti individualius rodiklius – stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą. Tačiau A.Morkūnienė pasiūlė ir paprastesnį būdą, kaip apskaičiuoti naujos pensijos dydį.

Anot jos, iš prieš Naujuosius metus gautos pensijos dydžio reikia atimti 396 litus (pagrindinę pensijos dalį), atimti priedą už stažą (už kiekvienus papildomai po 30 darbo metų išdirbtus metus mokamas 3 proc. dydžio bazinės pensijos priedas), taip galima sužinoti savo papildomos pensijos dalies dydį. Jį padauginus iš 0,7863, bus galima sužinoti sumažintą papildomos pensijos dydį.

Prie jo pridėjus pagrindinės pensijos dalį, kuri nuo šių metų padidinta iki 432 litų, ir priedą už stažą, galima sužinoti, kokia turėtų būti naujoji pensija. Pagrindinė pensijos dalis padidinta siekiant, kad nebūtų apkarpytos pačios mažiausios pensijos. A.Morkūnienė priminė, kad mažesnės negu 650 litų pensijos nemažės. Bazinė pensija šiuo metu yra 360 litų.

Klaidą žada ištaisyti

Nemažai klausimų po sausio 1-osios iškilo ir dirbantiems ar neseniai iš darbo išėjusiems pensininkams. Ypač nustebo pastarieji, sausio mėnesį gavę gerokai mažesnes pensijas.

Kaip aiškino laikinai "Sodros" direktoriaus pareigas einanti Česlava Zabulėnienė, taip nutiko dėl to, kad apskaičiuojant sausio pensijas buvo vertinamos žmogaus ankstesnio mėnesio pajamos. "Sodra" žada šią klaidą ištaisyti ir iki sausio pabaigos išmokėti priklausančią pensijos dalį.

"Tiems asmenims, kurie nutraukė darbą iki gruodžio 31 d., ir tiems, kurie nutraukė darbą iki sausio 15 d., kurie pamatė įstatymą, perskaitė ir nutarė, kad jau nebedirbs, mokant sausio mėnesio pensiją, į pajamas, turėtas gruodžio mėnesį ir netgi per 15 sausio mėnesio dienų, nebus atsižvelgta", – aiškino Č.Zabulėnienė.

Tų žmonių, kurie nusprendė dirbti toliau, pensijos mažės nuo kelių iki 70 proc. Kiek tiksliai mažės pensija, tai pat bus vertinama individualiai, pagal kiekvieno žmogaus gaunamas pajamas. Uždirbantiems iki 200 litų pensijos mažės 2,5 proc., 600–800 litų –10–15 proc., 2100 litų – 50 proc., 4200 litų ir daugiau – 70 proc. Kiek tiksliai turi sumažėti dirbančio žmogaus pensija, galima apskaičiuoti iš "Sodros" interneto svetainės atsisiuntus ir kompiuteryje įdiegus specialią skaičiuoklę.

Be to, dirbantiems pensininkams pensijos bus pervedamos į banko sąskaitas kiekvieno mėnesio 28 d.

Kokios pensijos yra perskaičiuojamos:

-Senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos, netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 60–70 proc. darbingumo, ištarnauto laiko pensijos, jeigu jos viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (650 litų);

-Netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, paskirtos asmenims, netekusiems 45–55 proc. darbingumo (III grupės invalidumo pensijos), našlaičių pensijos, kurios viršija pusę ribinio pensijos dydžio (325 litus);

-Našlių pensijos, nepaisant jų dydžio;

-Papildomai mažinamos perskaičiuotos senatvės ir ištarnauto laiko pensijos dirbantiems asmenims. Dirbantiems neįgaliesiems, kurie gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, pensijos nemažinamos.

Skylėtas biudžetas

"Sodros" deficitas pernai, išankstiniais duomenimis, siekė 2,48 mlrd. litų. Jis buvo mažesnis, nei prognozuota – skaičiuota, kad deficitas gali siekti iki 3 mlrd. litų.

"Sodra" 2009-aisiais gavo 11,26 mlrd. litų pajamų, o jos išlaidos siekė 13,74 mlrd. litų.

"Dar tikslių duomenų neturime, yra tik operatyvūs duomenys. Pajamas turime pagal pinigų srautus", – sakė Č.Zabulėnienė.

Anot jos, didžioji dalis išlaidų buvo skirta pensijoms mokėti – senatvės, neįgalumo, netekto darbingumo, našlaičių: "Apie 70 proc. sumos sudarė pensijos, pašalpos – 14–16 proc."

Finansinėje duobėje atsidūrusiai "Sodrai" Vyriausybė pernai gruodį suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, kad fondas galėtų mokėti išmokas pirmą šių metų pusmetį. Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų "Sodrai" per visus 2009 m. skyrė 2,92 mlrd. litų – tiek, kiek, prognozuota, sieks "Sodros" deficitas.

"Sodra" planuoja, kad jos išlaidos 2010-ųjų sausio–birželio mėnesiais bus didesnės nei pajamos ir būsimą deficitą fondas planuoja finansuoti skolintomis lėšomis. 2010 m. "Sodros" deficitas bus apie 2,347 mlrd. litų.