Artėja į pabaigą krepšinio vasara, šįmet pažėrusi nemažai nusivylimų. Tačiau viską vertinsime rugsėjį pagal svarbiausiąjį mato vienetą – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimą Europos čempionate Lenkijoje. Gali būti, kad šįkart, atsižvelgiant į prasidėjusią kartų kaitą, vertinsime iš tiesų žaidimą, o ne užimtą vietą.

Girdžiu man prieštaraujantį Ramūną Butautą – krepšinio valstybei būtina laimėti medalius, nesvarbu, ar komandoje bus visos žvaigždės, ar – nė vienos. Garsios trenerių dinastijos atstovas nusipelnė pagarbos už savo atkaklumą ir nepalaužiamą tikėjimą. Vis dėlto aš norėčiau sakyti, kad šis Europos čempionatas Lietuvai turėtų būti svarbesnis galvojant apie ateitį ir 2011-ųjų pirmenybes, kurios vyks Lietuvoje ir kuriose bus dalijami kelialapiai į Londono olimpiadą. Todėl Lenkijoje labai norėtųsi matyti gerą jausnesnės kartos krepšininkų žaidimą ir turėti viltį, kad Šarūną Jasikevičių įžaidėjo pozicijoje bus kam pakeisti. Norėtųsi matyti ir tvirtą žaidėjų charakterį, kuris šiemet gali būti vienas svarbiausių veiksnių kovojant dėl pergalių.

Už kovą dėl savo žaidėjo aplodismentų nusipelnė ir "Žalgiris". Turbūt Kauno klubui būtų buvę daug paprasčiau ištarti "sudie" M.Kalniečiui ir išsaugoti gerus santykius tiek su "Benetton", tiek su įtakingiausiu Europos sporto agentu Luciano Capicchioni. Tačiau "Žalgiris" parodė, kad turi tvirtą stuburą ir moka ginti savo interesus, ypač kai tai liečia savo išaugintus krepšininkus.

Italijoje M.Kalnietis jau pramintas "kaprizingu vaikėzu". Mums jis lieka tikru žalgiriečiu, vertu pagarbos. Belieka viltis, kad aukštesnės instancijos nepanaikins FIBA sprendimo, jog M.Kalnietis tikrai priklauso "Žalgiriui".

Tačiau dar du talentingiausi jauni Lietuvos krepšininkai – Gintarė Petronytė ir Donatas Motiejūnas – kelia sparnus svetur. Kiekvieno jų padėtis skirtinga. Vilniaus TEO vadovai kaunietę krepšininkę į Graikiją išleido dėl to, kad ji gautų daugiau žaidimo laiko ir galėtų greičiau tobulėti. Žinant Lietuvos moterų krepšinio padėtį, tokį motyvą galima suprasti. "Žalgirio" geidžiamas D.Motiejūnas taip pat galėtų turėti geras sąlygas ir žaisdamas gimtajame Kaune, tačiau didelė tikimybė, kad jį sugundys tas pats "Benetton", kurio kratosi M.Kalnietis. Kiekvienas turi teisę rinktis tai, kas jam atrodo geriausia. Tik norisi tikėti, kad "Benetton" komanda, reikalaudama rezultato, į Donatą (jeigu jis vis dėlto pasirinks šį klubą) žiūrės ne kaip į eilinį legionierių, kuris privalo atidirbti už savo algą. Šį jaunuolį dar reikia puoselėti ir ugdyti didį žaidėją – toks jis tikrai gali tapti.

Lietuva niekada nepristigs gerų krepšininkų, bet išskirtiniai talentai ir mūsų šalyje gimsta ne kasmet. Todėl ir norisi juos saugoti.