Bosnijos ir Hercegovinos futbolo rinktinės aistruoliai nesugebėjo ramiai atšvęsti pergalės prieš lietuvius [5]. Vos nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione, užsienio fanai ėmė ne tik veržtis į aikštę, bet ir niokoti stadioną – lupti stadiono kėdes ir mėtyti jas į pareigūnus.

Kelis euforijos apimtus bosnius apsaugos darbuotojai vaikėsi po aikštę, kol išgaudė. Kiti sirgaliai puolė laužyti ir svaidyti kėdes, sprogdinti petardas. Buvo sulaikyti du agresyviausiai besielgiantys atvykėliai. Jie pristatyti į policijos komisariatą. Buvo sulaužyta ir į aikštę numesta dešimtys plastikinių kėdžių. Nuostoliai skaičiuojami.

Po rungtynių Ąžuolyno prieigose pabirę mažiausiai 4 tūkstančiai bosnių apie savo triumfą skelbė dūdų gausmu, šūksniais, pirotechnikos sprogimais – visa tai stulbino aplinkinių namų gyventojus, tačiau neturėjo stebinti emocingą antradienio vakarą stadione buvusių žiūrovų. Nė keturių milijonų gyventojų neturinčios šalies futbolininkai pirmąkart iškovojo teisę dalyvauti pasaulio čempionate.

Vienas ištikimiausių Lietuvos futbolo rinktinės fanų Ingvaras Butautas, Kaune palaikęs mūsiškius, prognozavo, kad gausaus bosnių desanto viešnagė mūsų šalyje turėtų baigtis saugiai. Esą svečių aistruoliai pasiaus, bet namo grįš be didesnių nuostolių. I. Butauto teigimu, bosnių fanai su lietuviais nesibičiuliauja, tačiau ir atvirai nekonfliktuoja. Jo žodžiais, bosnių vizito negalima net lyginti  su Lenkijos futbolo chuliganų apsilankymais, neretai pasibaigiančiais riaušėmis.

„Lenkai paprastai atvažiuoja nusiteikę agresyviai, jie ieško konfliktų. Negaliu pasakyti, kad bosniai yra labai taikūs. Per mūsų susidūrimus su jais visko yra buvę. Bet negrąžintų skolų jiems neturime. Juk jie neturi pretenzijų nei į Vilnių, nei į Pabradę. Tai dėl ko mums su aiškintis? Muštis neketiname“, – šypsojosi I. Butautas.