Kurtas yra greičiausias pasaulio šuo, pasiekiantis net 70 km/val. greitį. O ar nuo jo paspruks greičiausia pasaulio katė?

Šiuo atveju, klausimą, ko gero, reikėtų formuluoti atvirkščiai: ar greičiausias pasaulio šuo pabėgtų nuo greičiausios pasaulio katės?

Kurtas yra tik (tik!) antras Žemės sausumos gyvūnas pagal išvystomą greitį. Ko gero, daugelis žino, kad greičiausias sausumos gyvūnas Žemėje yra (ne, ne Usainas Boltas) kaip tik toji katė (tiksliau turbūt būtų pasakyti katinas). Gepardas. Įsibėgėjantis iki 120 km/val.

Įdomu tai, kad gepardas ir kurtas yra labai, labai skirtingi sutvėrimai, tačiau evoliucionavo taip, kad įgijo praktiškai identišką bėgimo techniką. Abu gyvūnai lekia vadinamaisiais sukamaisiais šuoliais (angl. – rotary gallops). Tokio šuolio metu kojos žemę pasiekusia ratu: iš pradžių žemę paliečia priekinė kairioji letena, po to – priekinė dešinioji, po to – užpakalinė dešinioji ir galiausiai užpakalinė kairioji. Ir taip visas ciklas kartojamas, kol šuo ar gepardas nepavargsta.

Tai – natūrali visų katinių, šuninių bėgimo maniera. Taip bėga ir kurie kanopiniai (stirnos, elniai), tačiau taip nebėga žirgai (šie gyvūnai sudėti labiau ištvermei nei sprogstamajai jėgai ir momentiniam greičiui).

Kurtas ir gepardas turi dar vieną bėgimo stiliaus panašumą – jį bėgseną sudaro dvi fazės. Pirmojoje kūnas išsitiesia lygiagrečiai žemės paviršiui – sulėtintuose kadruose susidaro įspūdis, kad šuo skrenda. Po to – susitraukimo fazė, per kurią priekinės ir galinės šuns kojos sutraukiamos po kūnu – sutraukiamos taip, kad galinės atsiduria priekyje, o priekinės – gale.

Visa tai matyti unikaliuose sulėtintuose gyvūnų bėgimo kadruose.