Kroatija visai neseniai tapo Europos Sąjungos (ES) nare, ir jau sulaukė žemdirbių protestų: kodėl karpomos valstybės subsidijos, kodėl sumažinus išmokas ūkininkams bandoma lopyti biudžeto skyles ir sumokėti indėlį į bendrą ES biudžetą.

Žemdirbiai blokuoja kelius šalies rytuose ir jie reikalauja, kad vyriausybė išmokėtų visą subsidijų sumą, kuri buvo apkarpyta, kad mažėtų biudžeto skylė.

Dauguma ūkių šalyje yra šeimos verslai. Trečdaliu apkarpius subsidijas baiminamasi, kad jie gali žlugti. Žemdirbiai reikalauja, kad valstybė sumokėtų, ką, jų nuomone, liko skolinga pernai.

„Mūsų tiesioginės išmokos siekia 2,8 mlrd. kunų, gavome tik 2,2 mlrd., taigi trūksta nemažai. Europos Sąjungai tai gal ir neatrodo didelė suma, bet mūsų mažoje šalyje šimtui tūkstančių šeimos ūkių ji atrodo milžiniška“, – teigė Mato Brlosičius, Kroatijos žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Žemdirbiai tvirtina, kad blokuoja kelius ne šiaip sau. Negavę išmokų jie negali tesėti finansinių įsipareigojimų, mokėti į pensijų ir socialinio draudimo fondus, gali netekti technikos, kurią pirko paėmę bankuose kreditus, ir, kas baisiausia, prarasti namus, ūkius, žemę.

Tai ne paskutinė akcija, kai dešimtys traktorių išvažiavo į šalies kelius – artimiausiomis dienomis jų bus daugiau.
„Norime gyventi sąžiningai, gaminti kokybiškus produktus, kurie galėtų varžytis Europos ir pasaulio rinkose. Bet tam reikia tokių pat sąlygų, kokias turi kitų ES šalių ūkininkai. O mums dar toli iki jų“, – teigė ūkininkas Antunas Laslo.

Liepos 1 d. tapusi ES nare Kroatija smarkiai spaudžiama mažinti biudžeto skylę, kuri siekia 60 proc. BVP.

Kita vertus, Kroatija dar prieš įsijungdama į ES turėjo daugiau pasistengti, kad jos žemės ūkis prisitaikytų prie ES rinkos, sako ekspertai.