Vasaros saulė ne tik lepina malonia gaiva, šiluma, bet ir mūsų stalui dovanoja itin gausų šviežių daržovių ir uogų derlių. Deja, dažnai šios gėrybės ne tik sustiprina mūsų sveikatą, bet ir būna infekcinių ligų priežastis.

Apie mūsų žarnyną atakuojančias infekcines ligas „Kauno diena“ kalbėjosi su Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriaus gydytoja Dalia Merkiene. Medikė pasakojo apie gresiančias ligas, jų simptomus, gydymo metodus, pateikė rekomendacijas, kaip apsaugoti organizmą nuo nepageidaujamų bakterijų, kad jos nesugadintų suplanuotų vasaros atostogų.

– Kokios bakterijos vasarą labiausiai pavojingos mūsų organizmui?

– Užsikrėsti žarnyno infekcinėmis ligomis galima ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais. Šiltuoju metų laiku, t. y. vasarą, dažnesni bakterinės kilmės viduriavimai. Dažniausi bakterinės kilmės viduriavimo sukėlėjai yra salmonelės, šigelės (dizenterijos sukėlėjos), Esherichia coli, kampilobakterijos. Salmonelių sukelti viduriavimai vadinami salmonelioze.

– Kurie maisto produktai pavojingiausi? Kas tai lemia?

– Pavyzdžiui, salmonelėmis užsikrečiama ir salmonelioze susergama suvalgius nepakankamai termiškai apdorotų kai kurių maisto produktų – kiaušinių, vištienos.

Labai svarbu produktus gerai nuplauti. Ant kiaušinio lukšto gali būti salmonelių, kurios patenka į maistą, todėl prieš gaminant valgį būtina nusiplauti rankas bei nuplauti kiaušinio lukštą, ypač kai naudojami žali kiaušiniai.

Ne mažiau pavojingos gali būti ir prastai nuplautos šviežios daržovės, ypač lapinės. Nevirintame piene gali būti bakterijų, pvz., šigelių. Išgėrus tokio pieno, galima susirgti šigelioze, arba dizenterija, gali prasidėti net viduriavimas su krauju, gausiomis kraujingomis gleivėmis.

– Ar infekcinės ligos suaktyvėja vasarą?

– Taip, vasarą dažniau pasitaiko pacientų, kuriems viduriavimą sukėlė bakterijos, patekusios nuo prastai nuplautų uogų ar daržovių, ypač nuo lapinių (salotų, kopūstų), taip pat nuo šilumoje pastovėjusio maisto, kuriame greitai dauginasi bakterijos (įvairūs pieno produktai, mėsos gaminiai).

– Kiek šiuo metu Infekcinių ligų skyriuje guli tokių pacientų? Kiek iš viso galite vienu metu priimti pacientų?

– Mūsų Infekcinių ligų II skyriuje yra 25 lovos. Šiuo metu gydomi 22 pacientai. Šiais metais didelio žarnyno infekcijų protrūkio nepastebime, ligonių srautas – kaip ir įprasta vasarą.

– Infekcinėmis ligomis dažniau suserga vyresni ar jaunesni žmonės, moterys ar vyrai?

– Amžius labai įvairus, pasitaiko tiek vyresnių, tiek jaunesnių. Neskaičiuojame, moterų ar vyrų daugiau į mus kreipiasi, bet skaičiai turėtų būti panašūs.

– Kokie pirmieji infekcinės ligos, pvz., žarnyno infekcijos simptomai? Ar žmogui reikia kreiptis į šeimos gydytoją, ar nelaukti ir skubėti pas jus?

– Pacientai skundžiasi pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu, karščiavimu, silpnumu. Gana dažnai infekcinės žarnyno ligos pasireiškia tik viduriavimu, kuris be jokių sunkesnių komplikacijų praeina per kelias dienas. Esant tokiai ligos formai, patartina pradėti nuo simptominio gydymo. Tai susirgęs žmogus gali padaryti ir pats.

– Kaip pasirūpinti savimi, pajutus šiuos ligų simptomus?

– Jei ūmus viduriavimas sukelia nedidelį ar vidutinio sunkumo diskomfortą, svarbiausia yra gausiai gerti, per dieną – nuo 3 iki 4 litrų vandens, mineralinio negazuoto vandens, arbatų. Viduriuojant pirmas 4–6 val. rekomenduojama nevalgyti, tačiau dažniausiai ir pats žmogus to nenori. Vėliau maistas turėtų būti švelnus, neaštrus ir neriebus. Galima vartoti specialius rehidratacijai skirtų mišinių miltelius, kuriuos tereikia ištirpinti vandenyje. Šie milteliai parduodami vaistinėse. Galima gerti vandenyje ištirpintus miltelius „Smecta“, kurie taip pat parduodami vaistinėse.

Viduriuojant reikėtų vartoti maisto, kurio sudėtyje yra druskos. Atsiradus apetitui, reikėtų pradėti normaliai maitintis, bet rekomenduojama porą dienų nevartoti pieno produktų, žalių daržovių, sunkiai virškinamų maisto produktų (keptų, riebių).
Itin svarbu kruopščiai rūpintis asmens higiena, po apsilankymo tualete nusiplauti rankas su muilu. Dažniau valyti ir plauti tualeto patalpą ir klozetą.

– Kada žmogus privalo kreiptis pagalbos į specialistą?

– Į šeimos gydytoją arba gydytoją specialistą rekomenduojame kreiptis, kai išryškėja dehidratacija (skysčių trūkumas organizme) – tai rodo didelis troškulys, burnos džiūvimas, didelis silpnumas, galvos svaigimas, suretėjęs šlapinimasis. Kiti simptomai – stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas, kraujas išmatose, daugiau kaip 39 laipsniai kūno temperatūra, viduriavimas nepraeina ilgiau nei 3 dienas.

– Kai pacientas paguldomas į jūsų skyrių dėl viduriavimo, ar jam taikoma speciali dieta? Kokie gydymo metodai?

– Gydant stacionare skiriama skaidulų sumažinta dieta, lašelinės infuzijos elektrolitų disbalansui atkurti, „Smecta“, pakankamai skysčių. Nustačius bakterinės kilmės viduriavimą, skiriama antibiotikų terapija.

– Ką patarsite žmonėms, kad išvengtų tokių ligų.

– Labai svarbu yra higiena. Nepamiršti pasinaudojus tualetu nusiplauti su muilu rankų. Svarbi profilaktikos nuo užsikrėtimo įvairiais patogeniniais mikroorganizmais priemonė yra rankų plovimas gaminant maistą bei prieš padedant valgyti.

Nepamirškite tinkamai paruošti maisto produktų: plaukite vaisius ir daržoves, nevartokite produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, bei nesaugiai šiltoje aplinkoje buvusių maisto produktų.

Labai svarbu, ypač ruošiant mėsos gaminius, valyti pjaustymo lenteles ir kitus paviršius, kuriais naudojamasi, gerai išplauti  šluostes.

Pirmieji žarnyno infekcinės ligos simptomai: pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, silpnumas.
Po fotke:

Rekomendacijos: nepamirškite tinkamai paruošti maisto produktų: plauti vaisius ir daržoves, nevartoti produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, pataria gydytoja D. Merkienė.