Nuolatinis Lietuvos  ambasadorius Europos Sąjungai Raimundas Karoblis ketvirtadienio rytą Briuselyje žiniasklaidai pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetus. Pasak jo, nepaisant visų įtikinėjimų, kad krizė baigėsi, Lietuva pirmininkavimą privalės tęsti su fiskaline drausme.

R. Karoblis įvardijo ir svarbiausius pirmininkavimo specifikos bruožus. Pirma, pasak jo,reikėtų atminti, kad mūsų šaliai tenka našta vadovauti 28 valstybėms. Kaip vieną svarbiausių dalykų galima akcentuoti ir fiskalinę drausmę, kurią privalėsime išlaikyti. Ir nors Airija, iš kurios Lietuva perima pirmininkavimo vairą, padarė nemažą pažangą, mūsų atstovams liko dar daug neužbaigtų darbų.

Per pirmininkavimo pusmetį Lietuvos darbų sąraše – net 75 teisės aktai, kai tuo tarpu, normalus krūvis turėtų būti 50-55 teisės aktai per šį laikotarpį. „Didžiausias laukiantis krūvis – teisės aktų dėl lėšų paskirstymo priėmimas“, - sakė R. Karoblis. Pasak jo, labai svarbu, kad ES pinigai pasiektų tuos, kuriems jų reikia.

Lietuvos ambasadorius ES R. Karoblis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu Rytų partnerystė. „Pripažįstama Rytų partnerystės svarba – tai tikrai turi būti flagmanas. Energetikos įgyvendinimo konferencija ir kiti renginiai be jokios abejonės turi būti prioritetai. Tačiau, norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos pirmininkavimas bus vertinamas daugeliu atveju pagal įstatymų leidybą – kaip mes įgyvendinsime įstatymų leidybos uždavinius, o ne kiek konferencijų, renginių mes suorganizuosime Lietuvoje“, - sakė R. Karoblis.

Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiui sudėlioti prioritetai labai svarbūs ne tik visai sąjungai, bet ir Lietuvai. „Nors kalbama, kad iš Lietuvos pirmininkavimo nereikėtų tikėtis daug, tačiau kiek esame stiprūs, o kiek – ne, parodys procesas. Bet privalome dirbti taip, kad gautume rezultatus, ir kad mūsų pirmininkavimas būrtų geras. Priešingu atveju, žinant, kad tai paskutinėgalimybė priimti reikiamus įstatymų rezultatus. Nežiūrint neigiamų pareiškimų ir nuominių, privalome dirbti kaip ir bet kurios stiprios ES šalys bei įveikti tai, kas mums privaloma“, - teigė R. Karoblis.

Lietuvos atstovas Briuselyje taip pat pažymėjo, kad per ateinančius šešis mėnesius Lietuva turės pasistūmėtl bendro bankų gėlbėjimo mechanizmo klausimu. Tačiau artimiausiu laiku, liepos-rugsėjo mėnesiais prioritetinis darbas bus reglamento priėmimas dėl sezoninių darbuotojų judėjimo ES.

„Kiekvienoje srityje yra bent trys penki klausimai, kuriuos žūtbūt reikia užbaigti“, - sakė R. Karoblis.

Per visą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį iš viso suplanuoti net 1600 renginių įvairiose darbo grupėse.