Intriguojančio ir stilingo veiksmo trilerio „Šalutinis efektas“ esmė, pasak Holivudo režisieriaus Neilo Burgerio, yra klausimas: o jei viena tabletė padarytų jus turtingą ir įtakingą? Ar jūs ją vartotumėte?

„Manau, kad visi norime nuveikti ką nors ypatinga šiame pasaulyje. Šis filmas – istorija apie žmogų, kuris randa fantastišką būdą, kaip tai įgyvendinti. Tai ne magija. Ir jis ne superherojus. Jis tik tobula savo paties versija“, – aiškino režisierius.

Pagrindinis filmo veikėjas Edis Mora (jį vaidina Bradley Cooperis) – nevykėlis rašytojas, kurio gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis, kai jam į rankas patenka eksperimentinis preparatas NZT, leidžiantis išnaudoti visą 100 procentų smegenų veiklos. Netrukus visas pasaulis atsiduria po Edžio kojomis. Per kelias savaites iš bedarbio rašytojo jis tampa Volstryto rykliu, jam į glėbį puola gražiausios moterys, jam tampa įmanoma aukščiausia politinė karjera.

Filmo gerbėjai įvairiuose forumuose juokaudami klausia vienas kito, kur galima įsigyti šių „protingumo“ preparatų. Ar tokia stebuklinga tabletė išvis yra įmanoma?

Minesotos universiteto fizikos profesorius Jamesas Kakaliosas, knygų „Įspūdinga kvantinės mechanikos istorija“ ir „Superherojų fizika“ autorius, mano, kad pagrindinė filmo mintis nėra tokia beprotiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Yra daug cheminių medžiagų, kurios gali paveikti žmogaus smegenis. Štai kad ir „Prozac“ vaistai, kurie pagerina nuotaiką ir padeda susikaupti, veikdami smegenų elektrochemines reakcijas“, – aiškino profesorius.

Tiesa, fizikos profesorių pralinksmino mintis, kad vos viena tabletė gali paversti žmogų genijumi. Tačiau gerinantys smegenų veiklą preparatai yra įmanomas dalykas. Vis dėlto profesorius teigia, kad mokslininkai dar nedaug yra pažengę, tirdami žmogaus smegenis, be to, dar pernelyg mažai žinoma apie neurochemiją.

O štai klinikinės ir tiriamosios psichologijos atstovė Paula Caplan bandė paaiškinti pagrindinio filmo veikėjo elgesio motyvus. Psichologė atkreipė dėmesį, kad Edis Mora padaro vieną lemtingą klaidą: manydamas, kad suvartojamo preparato kiekis padidina jo poveikį, jis ima jo vartoti daugiau ir neišvengiamai patiria tabletės šalutinį efektą.

Psichologei taip pat užkliuvo muštynių scena metro, kai Edis Mora panaudoja kovos smūgius iš atminties – iš matytų filmų, perskaitytų knygų. Ekspertės teigimu, net jei perskaitytum visus Rytų kovos menų raštus, fiziškai privalai bent kartą atlikti veiksmą, kad protas žinotų, kokį tiksliai signalą siųsti kūnui. Todėl neįmanoma tapti nenugalimu kovotoju, vien išmokus teoriją.

Patys filmo kūrėjai yra įsitikinę, kad filme pavaizduotas preparatas yra netolima ateitis. Scenaristė Leslie Dixon tvirtina, kad mokslininkai seniai siekia išrasti panašius preparatus. Jau dabar moksleiviai ir studentai prieš egzaminus naudoja įvarius preparatus, gerinančius atmintį ar padedančius susikaupti.

Jai pritarė ir filmo režisierius Neilas Burgeris. „Egzistuoja panašūs vaistai, „Provigil“ ar „Adderall“, kurie pagerina smegenų veiklą. Tačiau NZT veikia tūkstantį kartų stipriau. Tai tarsi sprogstamasis užtaisas. Bet jei visa tai tik žaidimas su smegenų chemija kaip su kompiuterio kietuoju disku, tuomet iškyla klausimas: kur prasideda asmeninė žmogaus atsakomybė? Kur yra moralės ribos?“, – kalbėjo Neilas Burgeris.

Vienas originaliausių 2011 metų filmų – „Šalutinis efektas“ Lietuvos kino teatruose pasirodo birželio 10 dieną. Jei jus sužavėjo filmas „Pradžia“, juosta „Šalutinis efektas“ tikrai nepaliks jūsų abejingų.