Viešoje vietoje Kaune žiauriai sumuštas mokslininkas teigia, kad patriotiškumas gali būti mirtinai pavojingas. Pasak jo, Kaune veikia Vakarų kairiuosius radikalus mėgdžiojanti jaunimo grupė, kuri su fašizmu sieja net Lietuvos valstybės simbolius.

Užpuolė nė nesutemus

Įsimintinos balandžio 29-osios Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros doktorantas Tadas Kavolis nepamirš niekada.

Inteligentiškos išvaizdos smulkaus sudėjimo 28-erių vyras tądien iki vakaro dirbo VDU bibliotekoje. Ją uždarius, T.Kavolis patraukė pasižvalgyti po Karo muziejaus sodelį, kur tuo metu vyko festivalio „Kaunas Jazz“ renginys.

„Pabendravęs su bičiuliais ketinau važiuoti namo. Prasilenkiau su iš matymo pažįstamų grupe jaunuolių, kurie priskiria save Vakaruose išplitusiam judėjimui antifa (prieš ultradešiniuosius nacionalistus ir fašistus kovojanti gatvės grupuotė – red. past.). Manau, jie ieškojo, ką būtų galima sumušti – greičiausiai, skustagalvių. Bet pasipainiojau aš. Gavau smūgį iš nugaros, pargriuvau. Ir tada pasipylė smūgių kruša“, – pasakojo T.Kavolis.

Auka buvo mušama metaliniu strypu per galvą, vėliau spardoma kojomis. Išgabenus sumuštąjį į ligoninę, ant grindinio liko kraujo dėmių. Visa tai vyko šviesiu paros metu, matant ne vienam prašalaičiui. „Jį daužė metaliniais strypais lyg malkas kapotų. Stebiuosi, kad tam ilgaplaukiam vyrukui pavyko likti gyvam“, – vėliau prisiminė vienas jų, Aurelijus P.

Užpuolimo padarinius jaunasis mokslininkas jaučia ir praėjus beveik dviem savaitėms – svaigsta galva, atsirado nesaugumo jausmas.

Grupuočių konflikto auka

T.Kavolis – vienas tų jaunosios akademinės kartos atstovų, kurie yra patriotiški, domisi ir puoselėja tautines tradicijas. Aktyvus jaunuolis vienu metu lankė kelis folkloro ansamblius, užsiimė istorine rekonstrukcija, gilinosi į liaudies menininkų veiklą ir pasaulėjautą.

„Tenka nemažai bendrauti su neformaliomis jaunimo grupėmis. Tai – mano mokslinių nagrinėjimų sritis. Gali būti, kad antifa mane sutapatino su „naciais“ ar „fašiais“, kuriems priskiria skustagalvius. Su jais esu praleidęs nemažai laiko: rinkau medžiagą moksliniam darbui „Nacionalistinių pažiūrų grupių formavimosi ypatumai Lietuvoje: skinhedų (skustagalvių – red.past.) atvejis“, – svarstė T.Kavolis.

Mokslininkas neabejoja, kad tapo ekstremistinių jaunimo grupuočių konflikto auka. Padedant aplinkiniams, užpuolikus labai greitai sulaikė policija. Vienas sulaikytųjų – T.Kavoliui žinomas kaunietis Paulius Čichara. „Tai yra ir jo pavardė, ir pravardė. Kiek žinau, jis save laiko antifos nariu“, – sakė mokslininkas.

Kaune – tik saujelė?

„Kauno dienos“ duomenimis, Kaune veikiančiai organizacijai antifai priklauso ne daugiau nei dešimt žmonių, kurie išvaizda iš aplinkinių beveik neišsiskiria, neturi ir savo pamėgtų viešų vietų.

Pernai internete pasirodė lietuviškosios antifos puslapis, kuriam būdingas agresyvus tonas.

„Antifos priešų ratas gali būti labai platus. Tai priklauso nuo atskiros organizacijos narių požiūrio. Vieni fašistais laiko skustagalvius, kiti su fašizmu tapatina net nacionalinių valstybių simbolius ir nekenčia patriotų", – judėjimų ideologijos ypatumus aiškino mokslininkas.

Anot T.Kavolio, "net močiutė su tautine vėliava valstybės šventės metu gali būti apšaukta nacionaliste. Jie gali prisikabinti prie žmogaus, prisisiuvusio ant rankovės tautinę vėliavėlę ar Gedimino stulpus“.

Eitynes tik stebėjo

T.Kavolis sakė neblogai pažįstantis kai kuriuos prieštaringai vertinamos Vasario 16-osios eitynių dalyvius.

„Procesiją stebėjau ir analizavau kaip mokslininkas. Mačiau priekinėse gretose ir rusą, ir lenką, kurie skandavo „Lietuva lietuviams“. Manau, kad viešoje erdvėje tas šūkis nėra tinkamas, tačiau jo esmė neteisingai interpretuojama. Šūkis nėra nukreiptas prieš kitataučius“, – tvirtino T.Kavolis.

Jo pastebėjimais Vasario 16-osios eisenoje dalyvaujantys skustagalviai nėra fanatikai ir net demonstruoja tolerancijos pavyzdžius.

„Kai važiavau kartu su jais į vieną festivalį, autobusą vairavo pagyvenęs lenkas. Sužinojęs, kad veža vadinamuosius nacionalistus, lenkas ėmė rusiškai keiktis ir demonstratyviai kalbėjo tik lenkiškai. Maniau, kad skustagalviai pasius. Tačiau jie į vairuotoją žiūrėjo kaip idiotizmo apsėstą ligonį ir nekreipė į jį jokio dėmesio. Net lenkiškai jam paaiškindavo, kur reikia važiuoti“, – dalijosi pastebėjimais T.Kavolis, kuris pripažįsta, kad Lietuvos skustagalviai yra gana konfliktiški. Bet tai, anot mokslininko, neišvengiama dalis gatvės papročių, kurie visada pasižymėjo jėgos ir drąsos demonstracija.

Į neformalių jaunimo grupių veiklą besigilinantis mokslininkas teigė, kad Vakaruose labiau baiminamasi kairuoliškų pažiūrų grupuočių.

„Lietuvoje apie kairiuosius ekstremistus dar visai nekalbama, nors Vakaruose būtent jie yra didesnė problema. Dešinieji Vakaruose labiau legalizuoti, ilgą laiką buvo tarsi po didinamuoju stiklu“, – pastebėjo T.Kavolis.

Jo nuomone, antifa į Lietuvą atėjo panašiai kaip ateina muzikos mados. Mokslininkas abejoja jos plėtros galimybėmis.

„Gegužės pabaigoje turėtų vykti teismo posėdis. Tikiuosi, teismo procesas pasitarnaus tam, kad visuomenėje būtų mažiau priešiškumo ir nesusipratimų“, – sakė neapykantos savo skriaudėjams nejaučiantis jaunas mokslininkas.