O štai ir naujas įstatymas apie lytinius santykius, hmmm... Niekad nesenstanti tema, įvairiausio plauko ideologams parankiausias būdas iškreiptu būdu pasipelnyti. Būtinai noriu dalyvauti. Kaip šiandien atsimenu, kieme keistai „sukibusius” du šunis ir kaimynę, berėkiančią per langą: „Pilkit vandens ant jų, pilkit“.

Taip prasidėjo mano lytinis auklėjimas. Gatvė ir vyresni kiemo vaikai pasirūpino likusių spragų užpildymu:

a) Vyrams yra skirta turėti apie 2000 erekcijų per gyvenimą. Skaitliukas užsivedė turbūt 8-oje klasėje. Vėliau skaičių pamečiau. Apytiksliais duomenimis, jau greitai turėčiau kvotą išnaudoti.

b) Onanizmas nepaprastai kenkia inkstams, gali nudžiūti dešinė (arba kairė, priklausomai, ar esi kairiarankis ar dešiniarankis) ranka, arba gali apakti. Besiartinant prie 50-ties man jau reikia akinių, taigi belieka stebėtis gatvės išmintim. Iš tiesų, onanizmas yra lėtai veikiantis nuodas.

Paskui mane auklėjo seminarija. Atvirai pasakius, dabar net sunku susigaudyt, ką aš ten apie lytinius santykius išmokau. Viena vertus, buvo pasakyta - Dievas sukūrė žmogų veistis ir daugintis ir apvaldyti pasaulį, o paskui penkerius metus mokė, kaip viso šito išvengti. Turiu omeny pirmąją sakinio dalį.

Atsimenu kaip šiandien, seminarijoje apsilankęs vienas ką tik pabaigęs Panevėžio vyskupijos vikaras mums, akis išpūtusiems seminaristams, kambary pravedė seminarą, kurio pagrindinė mintis buvo maždaug tokia: jeigu lytiniais santykiais užsiiminėji ant kieto paviršiaus, giliau lenda. Kaip čia neatsiminsi.

Seminarijoj dar buvo grupė klierikų, kurie tik apie moteris užsiminus. paniekinamai supurkšdavo ir delniukais užsidengdavo burnas. Paskui mes, vargšai moteriškos giminės gerbėjai, paslapčia kambary susimetę svarstydavom, o kaip homoseksualai praranda skaistybę? Dabar vienas garbingas Kaišiadorių vyskupijos klebonas, o tada seminaristas, giliai įkvėpęs pasakė: „Kai pirmąkart nusišika“.

Ir taip pamažu, bet užtikrintai, sužinojau apie lytinius santykius viską. Iš draugų ir pažįstamų. Be to, ir pats aplink skleidžiau, ką išmokęs. Sakot, eik tu išsiplaut burnos niekų nerašinėjęs?

Jau lekiu. Tik paliksiu praviras vonios duris, kad galėčiau paprieštarauti. Jau vien todėl, kad naujasis įstatymas apie nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos man pritaria: pagaliau mūsų valdžia suprato, kur šuo pakastas. Nėr geresnio mokytojo, kaip nieko nemokymas. Žmonės patys susižinos viską, ko jiems reikia.

Kur ta mano dantų pasta? Dalykai patys savaime išsisprendžia, kai apsimeti kad jų nėra. Pažiūrėkit į katalikų bažnyčią. Juk ji suformavo vakarų pasaulio moralę ir vertybių sistemą. O ar esat girdėję kada apie lytinius santykius iš sakyklos? Na, nebent kartais apie pasileidusį ir pragaro link beriedantį pasaulį, bet užtat šalutiniais kanalais iš kartos į kartą lašino gyvybės eliksyrą. Antraip, iš kur tiek savo lytiškumo išsigandusių jaunų žmonių Lietuvoj? Paskui gerbiamasis Ministras pirmininkas, krikščionis demokratas, visai teisingai pareiškė, kad reiktų uždrausti ne tik homoseksualius, bet ir visokius kitokius lytinius santykius.

Čia tai aš suprantu ir pritariu. Lytiniai santykiai tik prokreacijai. Kaip dabar atsimenu mokymą apie Santuokos sakramentą: jis būna arba panaudotas arba nepanaudotas. Kad aiškiau būtų, turėjom ir pavyzdį: susituokė pora, vos išėjo iš bažnyčios, kai fašistai (mokiaus tarybiniais laikais, dabar turbūt sako rusai) paėmė vargšą vaikiną tiesiai nuo didžiųjų durų fronto darbams.

Santuoka nepanaudota, jaunoji gali čia pat ištekėti už pabrolio ir panaudoti. Vėliau, kai pas mane ateidavo poros šnekėtis dėl sutuoktuvių, būdavo labai paprasta: jeigu tu nebuvai bažnyčioj susituokęs pirmą kartą, nežiūrint to, kad turi trejetą vaikų iš pirmosios santuokos, tuokis kiek tau patinka, nes santuoka nepanaudota bažnyčios akyse ir tie vaikai kaip ir neegzistuoja. Taigi, lytiniai santykiai yra apie panaudojimą arba nepanaudojimą. Ką čia daug aiškinti?

Taip pat ir apie lytines ligas. Jos atsiranda ir užsibaigia kartu su lytiniais santykiais, taigi, yra viens nuo kito neatsiejami, o susirgti lytine liga ir atsidurti venerinių ligų dispancery, tą visi žinojo, buvo baisiausia gėda. Todėl geriau nė už ką neprisipažint ir gydytis pačiam, dedant ant tos vietos trauklapius arba, jeigu nepadėjo, permiegant su nekalta mergaite. Taip man senais gerais laikais paaiškino išsikvietę draugiškam pokalbiui KGB, o juk jie viską žinojo. Todėl disonansu man suskamba šiandieninės kalbos apie meilę ir tarpusavio santykių ugdymą. Tarsi duodama suprasti, kad dviejų žmonių tarpusavio ryšys yra kažkas daugiau, negu lytinis panaudotas arba nepanaudotas aktas. Juokdariai. Todėl pritariu tautos viešam svarstymui, ar kandidatė į prezidentes kartais nėra lesbietė.

Gaila, nebėra KGB, tie tai tikrai žinotų. Nes, jeigu jos seksualinė orientacija neteisinga, o ji vis tiek ją naudoja, tai kaip ji gali prezidentaut? Juk tuomet ji visiškai kitokia, negu visi normalūs žmonės. Arba, jeigu ji nėra katalikė, nevalgo cepelinų ir negroja kanklėm, tai kokia ji lietuvė?

Ir apie kokias meiles ir tarpusavio ryšio kūrimą čia šnekama? Tas lytinis auklėjimas yra graži priedanga, Trojos eržilas, kapitalistų atvežtas prie Gedimino pilies ir paliktas, kad išmindžiotų mūsų rūtų darželius ir sutryptų įgimtas lietuviškas krikščioniškas dorybes. Žmonės, atsikvošėkit! Tegyvuoja Nepilnamečių apsaugos įstatymas! Šalin informaciją ir švietimą apie lytinius santykius! Tegyvuoja lietuvių liaudies pasakos! Šalin supuvę vakarai!