Liustracijos komisiją žadama atskirti nuo Valstybės saugumo departamento (VSD) ir jos veiklą pratęsti iki 2012 metų. Tuomet ir numatoma baigti liustracijos procesą.
 
Apie tai penktadienį Seime surengtoje diskusijoje tarėsi parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Liustracijos komisijos, VSD, prokuratūros ir ypatingojo archyvo atstovai.
 
Diskusiją inicijavęs NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas kovo mėnesį prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje teiks įstatymų pataisas, kurios leis pratęsti buvusių slaptų KGB bendradarbių ieškančios komisijos darbą, galbūt pakeis jos statusą. Be kita ko, siūloma Liustracijos komisiją atskirti nuo VSD, nors A.Anušauskas pripažino, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis kurti naują biudžetinę organizaciją būtų sudėtinga.
 
NSGK pirmininkas siūlo Liustracijos komisijos darbą pratęsti iki 2012 metų, kada ir galėtų būti baigtas „dekagėbėzacijos“ procesas. Per artimiausius metus ar dvejus galėtų būti nustatytas naujas laikotarpis buvusių KGB bendradarbių prisipažinimui. Pagal prieš dešimtmetį priimtą Liustracijos įstatymą prisipažinusieji yra užslaptinami ir apsaugomi valstybės. Kita vertus, buvusiems KGB bendradarbiams – prisipažino jie ar ne – taikomi tam tikri apribojimai užimti aukštas vietas valstybės tarnyboje ar teisėsaugoje.
 
Jeigu 2012 metais liustracijos procesas būtų baigtas, šis apribojimas galėtų būti nuimtas.
 
A.Anušausko teigimu, būtų tikslinga pagalvoti apie Lietuvos archyvuose laikomų KGB bendradarbių bylų išviešinimą. Tačiau dėl to dar esą turėtų būti diskutuojama.
 
Bet, NSGK vadovo teigimu, jau dabar galima būtų priimti įstatymo pataisas, kurios leistų paviešinti KGB rezervo karininkų bylas. „Tos bylos turi būti viešos ir prieinamos, o tas sąrašas ir dokumentai turėtų būti skelbiami“, – diskusijoje sakė A.Anušauskas.
 
Seimo narė, buvusi Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė pakartojo jau anksčiau ne kartą savo sakytą mintį, kad desovietizacijos ir dekėgėbėzacijos procesas Lietuvoje gerokai pavėlavo. „Praleidome progą atlikti šį darbą gerai ir iki galo“, - paminėjo ji.
 
D.Kuodytės nuomone, pavasarį taisytinas Liustracijos įstatymas turėtų būti nukreiptas į informacijos apie asmenis, kurie užima aukštas pareigas, viešinimą.
 
Ji pritarė NSGK pirmininkui, kad Liustracijos komisija turi būti tiesiogiai finansuojama iš valstybės, bet ne VSD biudžeto.
 
Diskusijos metu iš dabartinio Liustracijos komisijos vadovo Algimanto Urmono pasigirdo gana radikalus pasiūlymas pagalvoti, ar nevertėtų liustruoti visų sovietinės okupacijos laikų aukštų Komunistų partijos veikėjų, nes tuometinė nomenklatūra pagal savo užimamas pareigas bendravo ir bendradarbiavo su KGB.

A.Urmonas nesiūlo jų bausti, tik nustatyti, kad kaskart, kai tokie asmenys siekia renkamų ar skiriamų valstybinių pareigų nepriklausomoje Lietuvoje, apie jų praeitį, vienaip ar kitaip susijusią su KGB, būtų oficialiai paskelbta. Toks pasiūlymas priimtas domėn, tačiau ar Seimo nariai jam pritars, dar neaišku.