Remdamasi Didžiosios Britanijos, Japonijos ir JAV metereologų atliktais tyrimais, sinoptikė Izolda Marcinonienė prognozuoja, kad 2009 metų vasara bus šiltesnė už pernykštę. Lrt.lt kalbinta specialistė teigė, kad vasara tikriausiai išsiskirs ir dideliais kontrastais.

Pasak I. Marcinonienės, birželis bus vėsiausias ir lietingiausias iš trijų vasaros mėnesių, tačiau nuo „liūčių nebūsime apsaugoti“ visą vasarą, rašo Lrt.lt.

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Metereologinių prognozių skyriaus vyriausios specialistės Izoldos Marcinonienės teigimu, 2009-ųjų vasara nuo pernykštės vasaros skirsis aukštesne temperatūra.

„Bendro sezono temperatūra už normą bus šiltesnė 1-2 laipsniais. Vasaros pradžia bus vėsesnė, bet birželio temperatūra bus tik šiek tiek aukštesnė už vidutinę daugiametę. Liepa ir rugpjūtis turėtų būti gerokai šiltesni“, – teigė sinoptikė.

Kaip lrt.lt sakė I. Marcinonienė, didėjanti vasaros temperatūra yra vienas iš klimato atšilimo požymių.

Iš trijų vasaros mėnesių lietingesnis bus tik birželis. Numatoma, kad birželio mėnesį iškrisiantis kritulių kiekis viršys normą, o liepa ir rugpjūtis bus sausesni.

Spėjimus patvirtino užsienio šalių sinoptikai

„Mes turime pačius naujausius duomenis iš Europos prognozių centro, kuris yra Didžiojoje Britanijoje, Redingo mieste. Jis prognozuoja maždaug 1-2 laipsniais šiltesnę vasarą ir 17-18 laipsnių vidutinę temperatūrą.

Palyginimui, pernai metais vidutinė vasaros temperatūra buvo vienu laipsniu aukštesnė už klimatinę normą, o, pavyzdžiui, 2007-ųjų vasaros temperatūra buvo pusantro laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę“, – pasakojo sinoptikė.

Pasak I. Marcinonienės, šiltesnę vasarą žada ir Japonijos bei Amerikos sinoptikai.

„Mes dar gauname duomenis iš Japonijos meteorologinės orų tarnybos ir iš Amerikos. Švelniausią prognozę duoda Japonijos meteorologijos centras. Jis prognozuoja norminį kritulių kiekį ir temperatūrą“, – sakė pašnekovė.

I. Marcinonienė pabrėžė, kad Lietuvos sinoptikai nesudarinėja ilgalaikių sezoninių prognozių. „Neturime tokios metodikos“, – teigė specialistė.

Kritulių pasiskirstymas - nenuspėjamas

Kaip lrt.lt informavo I. Marcinonienė, 2009 metų vasarai numatomas norminis kritulių kiekis.

„Britanijos meteorologai taip pat žada kritulių kiekio normą (maždaug 223 milimetrai). Tarkime, pernykštė vasara buvo labai artima normai – 209 milimetrai“, – dėstė specialistė.

„Panašiai prognozuoja ir amerikiečiai“, – pridūrė sinoptikė. Visgi I. Marcinonienė nesiryžo prognozuoti, kuris vasaros mėnuo bus lietingiausias.

„Pavyzdžiui, aš prisimenu 2007 metų Dainų šventę. Tuomet per tris dienas iškrito beveik trijų mėnesių norma. Galima tikėtis vidutinio vasaros kritulių kiekio, bet neaišku, kuriuo metu – birželį, liepą ar rugpjūtį – jų iškris daugiau. Kuris mėnuo bus drėgnesnis, (tyrimus atlikę JAV, Japonijos ir Didžiosios britanijos sinoptikai – lrt.lt) kol kas duomenų nepateikia“, – sakė specialistė.

Geografinė padėtis palanki liūtims

I. Marcinonienė pastebi, kad Lietuva – priešybių šalis, todėl šiltus orus gali pakeisti ir liūtys.

„Jeigu būna liūtys, tai jos tikrai smarkios, intensyvios. Šiaurinė Lietuva kenčia nuo sausringų orų, bet, pavyzdžiui, pietūs, Lietuvos pietvakariai – užima pirmą klasę gaisringumo skalėje.

Pačioje Lietuvoje – labai dideli kontrastai. Tiesiog mūsų šalyje išnyksta jūriniai bruožai. Jeigu sausra, tai sausra. Jeigu jau lietūs lyja, tai pila“, – pastebėjimais dalinosi sinoptikė.

Anot I. Marcinonienės, Lietuvos geografinė padėtis leidžia nuspėti galimų liūčių.

„Lietuva nedidelė šalis, bet mes turime Baltijos jūrą. Jeigu pietiniai, rytiniai rajonai patenka į tropinio oro įtaką, kur srautai ateina iš pietų, o prie Baltijos ateina oras nuo Atlanto (drėgnas ir vėsesnis), tai ten, kur susitinka tos dvi kontrastingos oro masės (jeigu tai būna dienos metu, kai pradeda veržtis vėsesnis oras iš Vakarų), formuojasi lietaus debesys, perkūnijos.

Lietūs būna lokalūs, bet vietomis tikrai gali būti labai smarkūs. Nuo liūčių mes neapsugoti“, – teigė meteorologė.

Anot I. Marcinonienės, spėti, kaip pasiskirstys krituliai, sinoptikai negali, nes nėra sukurta modelio, pagal kurį būtų galima numatyti lokalius reiškinius.