Nuo spalio kauniečiams, važiuojantiems į sostinę traukiniu, nebereikės vykti į laikinąją geležinkelio stotį Petrašiūnuose. Ilgiausias Lietuvoje 1285 metrų Kauno geležinkelio tunelis, po pusantrų metų pertraukos bus atidarytas, o traukinių eismas vėl vyks iš Kauno geležinkelio stoties.

„Pagrindiniai remonto darbai jau pabaigti, šiuo metu tvarkomos tunelio prieigos, daroma apdaila, testuojamos visos tunelyje įdiegtos sistemos. Tikimasi, kad tunelį eismui bus galima atidaryti šių metų spalio 1 dieną. Šiuo metu tunelis ruošiamas priduoti valstybinei komisijai. Tunelio remonto rangovas „Kauno tiltai“ taip pat jau yra atlikęs visus reikiamus tunelio stiprumo skaičiavimus, jie atitinka keliamus reikalavimus”, - pasakojo rekonstrukciją vykdžiusios bendrovės „Kauno tiltų“, priklausančios „Tiltra Group”, atstovė spaudai Inga Smirnovienė.

I.Smirnovienė patvirtinti, kad traukiniai iš Kauno geležinkelio stoties pradės kursuoti jau spalio pirmąją dar negalėjo, bet tikėjosi, kad tunelis bus atidarytas būtent šią dieną. Remontuojant 1861 metais statytą tunelį statybininkai neišvengė ir sunkių atkarpų. Viena tokių tapo antrojo pasaulinio karo metais susprogdintos tunelio vietos.

„Vienu sudėtingesnių darbų tapo tunelio skerspjūvio platinimas, o tunelio108 metrų ruožas buvo praktiškai perstatomas naujai”, - tvirtino I.Smirnovienė.

Tunelį rekonstravusios bendrovės „Kauno tiltai” vadovai teigia, kad tunelis įrengtas moderniai su naujomis komunikacijomis ir atitiks visus saugumo reikalavimus.

Tunelyje įrengta gaisro gesinimo sistema. Kas keturis metrus įrengtos specialios žarnos su purškikliais. Įvykus avarijai elektra tunelyje būtų atjungiama automatiškai, tuomet įsijungtų gaisro gesinimo sistema.

Statybininkai tikina pasirūpinę ir gamtos apsauga. Tunelyje išsiliejus naftos produktams, į aplinką teršalai nepateks, juos sulaikys specialus bentonito kilimas ir nukreips į valymo įrenginius. Tunelyje taip pat įrengti avariniai telefonai, vandens sekimo ir traukinių valdymo sistemos. Nuo drėgmės pertekliaus saugos įrengtas drenažas ir šlapiose skliauto atkarpose sudėta speciali medžiaga - geotekstilė. Darbuotojų saugumui tunelyje įrengti betoniniai takai.

Kai kurie tunelio ruožai, paveldosaugininkų reikalavimu buvo restauruoti ir išlaikė savo pradinį vaizdą, kokį įgavo prieš pusantro šimto metų.

Tunelį už 95,2 mln. litų rekonstravo viena didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos grupių „Kauno tiltai“ kartu su Nyderlandų koncerno „Volkerrail“ geležinkelių remonto darbų įmone „Volkerrail Lietuva“.

85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį padengs Vyriausybė ir „Lietuvos geležinkeliai“.