Europos Vadovų Tarybos laukia nelengvos užduotys – ES ekonomikos gaivinimas, įstrigusi Lisabonos sutartis ir „klimato paketas“.

Siūlo pritarti ekonomikos gaivinimo planui

Kaip gelbėti į sąstingį besiritančią ES ekonomiką, ką daryti su Airijoje įstrigusia Lisabonos sutartimi ir kaip galutinai nesusipykti dėl klimato kaitos bei taršos įsipareigojimų?

Tai svarbiausios temos, dėl kurių į paskutinį šiais metais Vadovų Tarybos posėdį renkasi 27 ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai, skelbia Lietuvos nacionalinis transliuotojas.

Pirmą kartą Vadovų Tarybos darbe dalyvauja naujasis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Europos Komisija siūlo vadovams patvirtinti ES ekonomikos gaivinimo planą, kurio vertė – apie 200 milijardų eurų.

Siūloma sušvelninti valstybės paramos taisykles, leidžiant šalių vyriausybėms teikti garantijas, kad bankai nebevengtų teikti paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Europos investicijų bankas raginamas šiam tikslui skirti 30 milijardų eurų laikotarpiui iki 2011 metų.

Lietuvių viltys - energetikai skirti pinigai

Komisarės Dalios Grybauskaitės siūlymu, EK kreipiasi į valstybių vadovus, kad šie sutiktų perkelti penkis milijardus eurų sutaupytų lėšų ES biudžete iš žemės ūkio į energetikos projektų ir plačiajuosčio interneto rėmimą.

Baltijos energetikos jungčių projektas paskelbtas prioritetiniu, Lietuvai atiteks dalis planuojamų 5 milijardų sumos, jei tam pritars šalys ir Europos Parlamentas. Anot Lietuvos vadovų, toks sprendimas padėtų panaikinti Lietuvos energetinę izoliaciją.
Lietuvos vadovai ir diplomatai siekia, kad galutinėse Europos Vadovų Tarybos išvadose Baltijos jungčių planas būtų išskirtinai paminėtas, taip jį aukščiausiu politiniu lygiu susiejant su ES ekonomikos planu.

Airių premjeras sieks paramos

Kiek primiršta Lisabonos sutartis, įstrigusi po Airijos neigiamo referendumo, vėl iškyla į paviršių: Airijos premjeras ketina pranešti, kad būtų galima galvoti apie pakartotinį referendumą, jei Airija gautų didesnių garantijų dėl savo neutralumo politikos , o sutartis pataisyta, paliekant teisę kiekveinai šaliai ir po 2014-ųjų turėti po vieną komisarą EK. Pagal Lisabonos sutartį, komisarų skaičius būtų mažesnis nei valstybių narių.

Anot šaltinių, Airijos vadovai yra pasiryžę rengti antrąjį referendumą, bet prieš tai siekia politinių patikinimų, jog Bendrija nesikiš į tokius klausimus kaip mokesčių, šeimos, gynybos politika.

Daugiausiai nesutarimų laukiama dėl klimato kaitos ir taršos kvotų, jei Lenkija, negavusi nuolaidų, blokuotų, kaip grasina, visą energetikos ir klimato kaitos siūlymų paketą.

Derėsis dėl didesnių taršos kvotų

Lietuva taip pat bando išsiderėti didesnių taršos kvotų po IAE uždarymo, tačiau apie kokį nors blokavimą Premjeras Andrius Kubilius nekalba.

Pirminis ES pirmininkaujančios Prancūzijos pasiūlymas Lietuvos netenkino, nes, mūsų šalies pareigūnų nuomone, jame neatsižvelgiama į tai, kad uždariusi Ignalinos atominę elektrinę Lietuva daugiau elektros gamins elektrinėse, kuriose naudojamas iškastinis kuras.

Taip tarša didės, todėl Lietuva prašo, kad nuo 2013 metų, kada planas turėtų įsigalioti, iki naujos atominės elektrinės pastatymo Lietuvai skirtos taršos kvotos būtų padidintos 5 milijonais tonų per metus.

Dabartiniais skaičiavimais, kvotų vertė sudaro apie 250 mln. eurų. Realu, kad ES lyderių susitikime dėl konkrečių skaičių susitarta nebus, bet Lietuva tikisi, kad išvadose bus užuomina į tam tikrų valstybių specifinę situaciją.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje Lietuvai atstovaus ketvirtadienį apie pietus į Briuselį
atvyksiantys Prezidentas Valdas Adamkus ir užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas bei nuo trečiadienio Belgijos sostinėje viešintis Premjeras A.Kubilius.

Europos vadovai taip pat turėtų pareikšti paramą Lietuvos aktyviai remiamai Rytų partnerystės iniciatyvai. Manoma, kad ES pirmininkavimą perimančiai Čekijai bus pavesta toliau formuoti politiką, kuri numato glaudesnius santykius su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija, kai šioji atitiks keliamus reikalavimus.