Oksfordo universiteto mokslininkai bandė tikrinti teoriją, kuri teigia, kad neandertaliečiai išnyko, nes turėjo didesnes akis už homo sapiens. Kaukolių skirtumai nėra dideli, bet teigiama, kad to pakako atsirasti smegenų skirtumams.

Artimi žmonių rūšies giminaičiai – neandertaliečiai – paplito Europoje prieš ketvirtį milijono metų. Kurį laiką jie sugyveno kartu su žmonėmis, tačiau išnyko maždaug prieš 28 tūkstančius metų – spėjama, kad dėl ledynmečių poveikio.

Dabar mokslininkai svarsto teoriją, kuri dalį kaltės dėl neandertaliečių išnykimo skiria didesnėms šios rūšies individų akims. Didesnės akys smegenims esą teikdavo didesnį vaizdinės informacijos srautą, kurio apdorojimui buvo reikalinga geriau išvystyta pakaušio smegenų sritis.

Afrikoje likę žmonių protėviai mėgavosi ryškesne saulės šviesa, tad jiems nereikėjo didesnių akių. Jų evoliucija skatino priekinės smegenų srities, atsakingos už abstraktų ir sudėtingesnį mąstymą, tobulėjimą. Taigi ilgainiui neandertaliečiai nesugebėjo tinkamai prisitaikyti ir išnyko, o „mažaakė“ žmonija išplito po visą pasaulį paskui atsitraukiančius ledynus.

Kas gali pagrįsti šią teoriją? Oksfordo universiteto mokslininkų grupė pabandė lyginti neadertaliečio ir žmogaus kaukoles. Išmatavus 13 neandertaliečių ir 32 homo sapiens kauloles rasta, rašo BBC, kad neandertaliečių akiduobės yra vidutiniškai 6 milimetrais didesnės. Mokslininkai mano, kad to pakako atsirasti svarbiems smegenų vystymosi pokyčiams.

Eksperimento autoriai vengia stereotipizuoti mūsų tolimus giminaičius – teigiama, kad neandertaliečiai buvo išties sumanūs, bet ne tokie sumanūs kaip žmonės...