Ketvirtadienį popiet per iškilmingą ceremoniją Lietuvos mokslo akademijoje muzikantas, aktorius, prodiuseris Andrius Mamontovas buvo paskelbtas Santarvės ordino kavalieriumi. Jam įteiktas Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“ už santarvės puoselėjimą.

Santarvė – tai veikimas išvien

„Esi tautos budintojas ir privalai juo visada likti“, - sakė Santarvės fondo vadovas Julius Kazėnas, kreipdamasis į scenoje kartu su Santarvės fondo valdybos nariais sėdintį A. Mamontovą.

„Iš pradžių buvo šiek tiek baugu, kai matai žmones su sutanomis, visada yra šiek tiek baugu. Labai didelė garbė atsidurti šalia tokių žmonių kaip Justinas Marcinkevičius, kuris man yra didžiulis autoritetas“, - priėmęs apdovanojimą, kaip jaučiasi, mėgino paaiškinti naujasis Santarvės ordino kavalierius.

Muzikantas teigė ilgai svarstęs, kas yra santarvė. Esą žodyne šis žodis aiškinamas kaip vienybė, harmonija.

„Manau, kad santarvė visų pirma yra veikimas išvien. Kai žmogus su kitais žmonėmis veikia išvien, jis yra vedamas santarvės jausmo. Tą jausmą kiekvienas turbūt išgyvenome ne kartą. Kaip ir visi kiti jausmai, tai yra akimirkos, kai išgyvenam tą santarvės jausmą, - kalbėjo A. Mamontovas.

Jis santarvės jausmą išgyveno su tėvais, seneliais, mokyklos draugais, grupės nariais, su kuriais muzikuoti pradėjo prieš 30 metų, dabar tą jausmą išgyvena su savo šeima. Dėkodamas visiems išvardytiems žmonėms muzikantas sakė: „Be jūsų manęs apskritai nebūtų.“

Svarbiausia turėti bendrą tikslą

A.Mamontovo įsitikinimu, visi gyvenime ieškome žmonių, su kuriais norėtume kartu veikti santarvėje, su kuriais sietų bendras tikslas.

„Didžiausia mūsų gyvenimo vertybė, kai veikiame su kitais žmonėmis. Kartais sakoma, kad žmonės susivienytų, reikalingas bendras priešas. Atsimename tą santarvės jausmą prieš 20 metų, kai atsirado Sąjūdis ir prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės metai iš okupacijos. Tas santarvės jausmas buvo, kad turėjome bendrą priešą, kita vertus, stipriausias tas jausmas buvo, kad turėjome bendrą tikslą. Norisi visiems palinkėti rasti žmones, su kuriais turėtumėte bendrą tikslą“, - baigdamas kalbą sakė A. Mamontovas.

Sprendimą apdovanoti A. Mamontovą išreiškiant padėką ir pagarbą priėmė Lietuvos Santarvės fondo valdyba. Jos pirmininkas Sigitas Renčys teigė, kad ilgai svarsčiusi fondo valdyba dar prieš Naujuosius metus priėmė sprendimą šį ordiną skirti A. Mamontovui. Pats muzikantas buvo uždavęs klausimą, kodėl jam? Štai jums valdybos narių atsakymas.

„Tokį sprendimą lėmė ne tik drauge su Sąjūdžiu daugiatūkstantines auditorijas užvaldžiusi ir suvienijusi grupė „Fojė“, kurios neabejotinu lyderiu buvo Andrius, bet ir jo įvairiapusiška kūrybinė, meninė, kultūrinė, visuomeninė veikla“, - sakė Santarvės fondo valdybos pirmininkas.

Nuopelnai Lietuvos kultūrai

Jis trumpai paminėjo A. Mamontovo veiklos epizodus:

Su grupe „Fojė“ išleido daugiau kaip 17 muzikinių albumų; kaip laisvas menininkas išleido daugiau kaip 10 solinių albumų; prodiusavo grupių „Pompa“, „Sel“, „Naktinės personos“ ir kt. muzikinius albumus; sukūrė apie 300 reklaminių garso klipų; filmavosi ne viename kino filme; sukūrė pagrindinį vaidmenį Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“, už šį vaidmenį apdovanotas Boriso Dauguviečio „Auksiniu auskaru“, o su šiuo spektakliu gastroliavo net 40-yje pasaulio šalių; sukūrė muziką E. Nekrošiaus spektakliui „Ivanovas“, kino filmui „Nereikalingi žmonės“; „Eurovizijoje“ su grupe „LT United“ užėmė iki šiol aukščiausią Lietuvai – šeštą – vietą, koncertavo su šiuo kolektyvu įvairiose šalyse; jis yra UNESCO geros valios ambasadorius; pelnė daugybę kitų apdovanojimų.

„Bet svarbiausia, - teigė S. Renčys: - kad A. Mamontovo kūryba ir visuomeninė veikla, ir ta garsioji laužo liepsna kviečia, telkia, šildo, vienija įvairaus amžiaus žmones, persmelkia jų sielas viltinga santarvės dvasia.“

Žymų Lietuvos muzikantą pasveikino ir į ceremoniją susirinkę Seimo nariai.