Architektai pritarė tam, kad Marvelėje būtų pastatytas krovininis upių uostas Marvelėje, bet ne pramoninei veiklai. Kaip originalu! Jeigu bus uostas, bus 2-3 keliamieji kranai, teritorija ir sandėliai įvairioms prekėms sukrauti.

Bus administracijos pastatai, gal kokie krovimo technikos garažai. Vyks krovimo darbai, tie kroviniai bus išvežami. Jeigu apskritai bus ką vežti. Tad ar tai ne pramoninė veikla?

Juk nebūtina, kad iš kamino rūktų dūmai? Antra vertus, kažkam labai knieti tie šimtai milijonų ir noras turėti tarptautinį krovininį upių uostą. Gal pirma susitvarkykime keleivinį uostą, pramogas Nemune?

Jų nematyti ir nematysime dar ilgai. Ir krizė čia niekuo dėta. Kaltas mūsų pragyvenimo lygis. Mes negalime ir ilgai dar negalėsime mokėti 100 litų už kelionę laivu į Klaipėdą. Tęsiant mintį apie krovinių judėjimą reikėtų pirmiausia žinoti, kas ir ką plukdys upe, o ne tik apie uostą šnekėti, nes pastaruosius 20 metų krovinių nebuvo.

Dėl kelių smėlio baržų juokinga būtų statyti uostą už šimtus milijonų. Juolab kad visi kroviniai koncentruosis Karmėlavoje ar šalia jos. Ten plečiamas oro uostas, yra geležinkelis ir bus europinės vėžės geležinkelis, ne paskutinėje vietoje - autotransportas. Tad krovinių gabenimą Nemuno upe galima pavadinti kelių karštakošių kaprizu.