„Romuvos“ kino teatras ir Vytauto Didžiojo korpusai galėtų susijungti kultūriniu pasažu“, – tokią viziją savivaldybėje pristatė architektai Audrys Karalius ir Algimantas Kančas.

Pasaže, kuris iškiltų tarp Laisvės alėjos ir K.Donelaičio gatvės, galėtų įsikurti bibliotekos, auditorijos, kavinės, dailės ir dizaino salonai, kino peržiūrų salės, kūrybinės ir visuomeninės organizacijos. Numatyta po daugiafunkciniu kultūros centru įrengti kelių aukštų požeminę 2008 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. „Tai galimybė kompleksiškai sutvarkyti gana didelį miesto kvartalą“, – atkreipė dėmesį A.Karalius.

Vienas iš koncepcijos bendraautorių architektas Algimantas Kančas užsiminė, kad įgyvendinant projektą sutinka dalyvauti ir investuotojai iš Olandijos, šalia perstatantys buvusį „Merkurijų“.

Anot A.Karaliaus, sutapo „Merkurijaus“ pastato statyba bei „Romuvos“ kino teatro atgavimas visuomenės reikmėms. Paaiškėjus, kad „Romuva“ neturi suformuoto žemės sklypo, tai galima padaryti dabar.

„Romuva“ – vienas iš nedaugelio Kauno tapatumo ženklų, jungiantis su tarpukariu, ir tam tikra įvairovė laisvės alėjos komercinėje erdvėje“, – atkreipė dėmesį A.Karalius. Abu architektai įsitikinę, kad reikia pradėti formuoti sklypą ir rengti detalųjį planą su numatytomis funkcijomis. Miesto politikai neprieštaravo tokiai nuomonei.

Urbanistikos skyriaus vedėjas nerijus Valatkevičius priminė, kad prieš 8–10 metų detalusis planas buvo pradėtas rengti. Pasak jo, tuomet procedūros užstrigo dėl gretimuose namuose gyvenančių žmonių nepasitenkinimo galima automobilių stovėjimo aikštelės kaimynyste. „nepavyko suderinti, nes tuomet pagal galiojusias taisykles įrenginėjant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę reikėjo išlaikyti nemažus atstumtu nuo gyvenamųjų namų“, – aiškino Urbanistikos skyriaus vedėjas.

Savivaldybės tarybos kolegijos nariams architektų išdėstyta „Romuvos“ pasažo koncepcija pasirodė priimtina, tad bus rengiamas sprendimo projektas miesto tarybai dėl tolesnių procedūrų.