Rusijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuos greičiausiai rekordinį trečią kartą laimės šalies premjeras Vladimiras Putinas, nors pastaruoju metu pirmąkart buvo kilę masiniai protestai dėl jau 12 metų trunkančio jo dominavimo politikoje ir vėl didėja įtampa su Vakarų šalimis.

Rinkėjai didžiausioje pasaulio šalyje, apimančioje devynias laiko zonas, atiduos balsus per 21 valandą truksiantį rinkimų maratoną.

„Žinau Putiną iš praktinių veiksmų, ne iš žodžių“, - sakė pensininkė Zinaida Bykova Tolimųjų Rytų uostamiestyje Vladivostoke, kuri atidavė balsą už 59 metų buvusį KGB šnipą, dominuojantį Rusijos politikoje jau daugiau kaip dešimtmetį.

„Svarbus kiekvienas balsas, kai jūs gyvente demokratinėje šalyje“, - sakė kita rinkėja, studentė Ana Antipenko.

Nepaisant pastarųjų mėnesių demonstracijų, V.Putinas, valstybinių apklausų duomenimis, turėtų triuškinamai laimėti jau pirmajame rate surinkęs maždaug 60 proc. balsų.

Jo pagrindinis varžovas komunistas Genadijus Ziuganovas - atšiauraus būdo, bet patyręs įstatymų leidėjas, kandidatuojantis į šalies vadovo postą jau ketvirtą kartą, gali tikėtis antrosios vietos ir surinkti 15 proc. balsų.

Verslo magnatas milijardierius Michailas Prochorovas ir nacionalistinės retorikos nevengiantis ekscentriškas populistas Vladimiras Žirinovskis turėtų susirungti dėl trečios vietos, o paskutinėje, penktoje vietoje, kaip prognozuojama, liks buvęs parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Sergejus Mironovas. Nesutaikomai liberaliai Kremliaus opozicijai rinkimuose neatstovauja nė vienas kandidatas.

Labiausiai į Rytus nutolusiame Čiukotkos regione, kuriame rinkimų apylinkės atsidarė šeštadienį 20 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku, praėjus keturioms valandoms po balsavimo aktyvumas siekė maždaug 48 procentus.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovas Vladimiras Čiurovas sakė, kad rinkėjų aktyvumas šiame regione gali būti rodiklis, leidžiantis spręsti, kaip aktyviai bus balsuojama kituose šalies regionuose.

Balsavimas pasibaigs tarp Lenkijos ir Lietuvos įsiterpusiame Kaliningrado anklave sekmadienį 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.

„Turime suvienyti visas visuomenės grupes didžiausiu įmanomu lygiu“, - V.Putinas sakė penktadienio vakarą paskutinį kartą kreipdamasis į tautą prieš balsavimą.

„Privalome dirbti sklandžiai ir konstruktyviai, be sukrėtimų arba revoliucijų“, - pridūrė jis.

Triuškinama V.Putino pergalė tikriausiai tik pridengs Rusiją apėmusio politinio netikrumo erą ir paryškins kontrastus su dabartinio premjero stabiliomis pirmosiomis dviem kadencijomis prezidento poste 2000-2008 metais.

Jausmingi gatvės protestai, įsiplieskę kaip atsakas į klastojimų aptemdytus parlamento rinkimus, vykusius pernai gruodį, peraugo į platesnį opozicinį judėjimą, kurio priklausomybė nuo socialinių tinklų atskleidžia panašumų su Arabų pavasario sukilimais.

Didžiausios iki šiol surengtos demonstracijos vyko tik Rusijos pagrindiniuose miestuose, o pareigūnai atkreipia dėmesį į apklausų rezultatus, rodančius, kad V.Putino oponentai sudaro tik nedidelę šalies gyventojų dalį.

Tuo tarpu pats V.Putinas demonstravo pasitikėjimą savimi, nepaisydamas visuomenės demonstruojamo nepasitenkinimo. Per susitikimą su Vakarų šalių laikraščių redaktoriais jis sakė, jog „labiau džiaugiasi dėl šios padėties“.

„Manau, jog tai Rusijai labai gera patirtis, - jis sakė per šią savaitę vykusį susitikimą. - Tai reiškia, kad valdžios struktūros - ir vykdomosios, ir atstovaujamosios valdžios - turi gyvai reaguoti į tai, kas vyksta šalyje, į žmonių nuotaikas ir atsakyti į lūkesčius.“

Tačiau V.Putinui iki šiol dar nebuvo tekę vadovauti esant kitokiai padėčiai negu besąlygiškas pasitikėjimas jo autoritetu, ir tik nedaugelis drįsta prognozuoti, kaip jis gali reaguoti dabar.

„Sistemai reikalingos esminės politinės ir ekonominės reformos. Tačiau (V.Putinas) neturi nei finansinio, nei politinio kapitalo, kad tai pasiektų“, - sakė Maskvoje veikiančios Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertas Markas Urnovas.

Londone įsikūrusio politikos instituto „Chatham House“ nuomone, V.Putino sugrįžimas yra „naujausias etapas besitęsiančiame blogėjimo procese, o ne atsinaujinimo pradžia, kaip galbūt tikisi kai kas Vakaruose.“

Visa V.Putino rinkimų kampanija buvo varoma prieš Vakarų šalis netiesiogiai nukreiptos retorikos, kurios aštrus tonas kelia pavojų, jog bus atsisakyta santykių „perkrovimo“ politikos, kurią JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasiūlė 2009 metais.

„Dienos, kai Rusija galėjo būti mokoma arba jai pamokslaujama, baigėsi“, - Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo šią savaitę.

Per šią kampaniją V.Putinas taip pat demonstravo beveik imperatorišką nenorą diskutuoti su savo oponentais, kas buvo būdinga ir prieš ankstesnius rinkimus. Tokiu būdu jis stengiasi vaizduoti save veiksmo žmogumi, per daug užsiėmusiu, kad veltųsi į polemiką su varžovais.

Visi keturi jo varžovai pripažino neturintys didesnių ambicijų, nei likti antroje vietoje ir galbūt dalyvauti antrame balsavimo rate, jeigu V.Putinas nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų.