Valdančiosios daugumos politikai skeptiškai žiūri į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Vieni siūlo jį tik koreguoti, kiti būtų linkę visai nutraukti.

Atmetė ne idėją, o konkretų planą

Ketvirtadienį Seime buvo pristatyta Lietuvos energetikų parengta studija ir darbo grupės išvados dėl energetikos strategijos krypčių. Prieš pristatymą premjeras Algirdas  Butkevičius sakė, kad VAE projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas. „Vyriausybė, įvertinusi ir jūsų (Seimo narių – red. past.) diskusijoje išsakytas mintis, priims sprendimą dėl Lietuvos energetikos strategijos krypčių“, – teigė A. Butkevičius.

Apibendrinant darbo grupės išvadas pagal įvairius galimus scenarijus, tikėtina, kad Lietuvai statyti VAE būtų efektyvu tik ilgą laikotarpį elektros energijos rinkoje vyraujant nepalankioms sąlygoms.

Nors Lietuvos socialdemokratų partija ir jos lyderis A. Butkevičius pabrėžia, kad jiems nepriimtina ne naujos atominės elektrinės statybų idėja apskritai, bet konkretus siūlomas projektas, ryškėja nuomonė, jog kai kurių naujai iškeltų tikslų gali būti sunku ar neįmanoma pasiekti. Pavyzdžiui, atpiginti elektrinės statybas, sumažinti elektros energijos savikainą.

Pašiurpino nesugebėjimas administruoti

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime atstovas Antanas Nesteckis sakė, kad jo nuomonė dėl VAE statybų pasikeitė dar anksčiau nei sulaukta darbo grupės išvadų.

„Pradžioje buvau už naujios elektrinės statybas. Mano viena iš specialybių yra energetikas, tad kai ta struktūra buvo sukurta, esu tenai apsilankęs ir mąsčiau, kad tai geras projektas. Tačiau mūsų negebėjimai administruoti mane labai sukrėtė. Mes nieko nebesugebame padaryti. Turiu omenyje tai, kas vyksta su uždarymu (Ignalinos atominės elektrinės – red. past.). O juk uždarymas yra pasprastesnis procesas nei statymas“, – kalbėjo A. Nesteckis.

„Tvarkietis“ pažymėjo, kad visą laiką turime galimybę įsigyti elektros energijos, ir galime rinktis pigesnę. „Po darbo grupės išvadų pristatymo juolab akivaizdu, kad iki 2030 metų mums praktiškai teliktų gyventi skolon. Tai šiurpu, nes ne tik aš nebesulauksiu to laiko, bet ir mano vaikams dar teks gyventi skolon. Tik po 2035 metų galime tikėtis atsipirkimo, – sakė A. Nesteckis. – Atrodo, kad projekto plane ir darbo grupės išvadose skiriasi tik smulkmenos, bet jos lemiamos: tai ilgaamžiškumas, naudingumo koeficientai. Kai šie rodikliai paiimami patys aukščiausi, tai viskas atrodo gerai, bet jeigu tik įvertini, kad jie ne visada yra pasiekiami patys aukščiausi, o tik vidutiniai, tada viskas išeina į minusą“.

Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys tikino taip pat nepakeitęs nuomonės po to, kai išgirdo darbo grupės išvadas. „Darbo grupė praktiškai suformulavo tą, ką mes buvome suformulavę dar praeitai Vyriausybei ir praeitame Seime. Buvome aiškiai pasakę, kad projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas, turime žinoti, kokia bus 1 kWh instaliacijos kaina, kokia bus elektros energijos kaina, po statybų įskaičiuojant visas išlaidas, taip pat ar yra jungčių su Vakarų Europa galimybė. Visus šiuos dalykus darbo grupė ir pakartojo“, – teigė V. Gapšys.

Nežinomybė užsitęs

Ministras Pirmininkas yra minėjęs, jog sprendimas dėl VAE projekto tęstinumo „bus priimtas Seime po poros savaičių“. Panašu, kad šis laikotarpis išsitęs – tiek Vyriausybėje, tiek Seime išsakyti reikalavimai derėtis su regioninėmis partnerėmis Latvija bei Estija ir „Hitachi“ dėl aiškesnių ir svaresnių įsipareigojimų. Taip pat reikalaujama, kad projektas būtų ekonomiškai efektyvesnis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas A. Nesteckis sakė neįžvelgiantis, kaip galima būtų atpiginti VAE statybas. „Žinoma, jeigu viskas vyktų pagal optimistiškiausius scenarijus ir rodikliai būtų aukščiausi, esu už štai ką: yra aikštelė, sukurta infrastruktūra, mes ją galime atiduoti net už nulinį tarifą panaudai, ir tegul statosi elektrinę, pardavinėja elektros energiją rinkos verte. Tuomet finansinė našta nekabėtų mums, o elektros energiją pirktume pagal rinkos kainą. Jeigu ji būtų brangesnė – nepirktume“, – svarstė A. Nesteckis.

V. Gapšys prognozuoti, ar įmanoma sumažinti statybų kaštus, būsimą elektros energijos savikainą, pagreitinti atsiperkamumą, nesiryžo. „Dabar tai yra Vyriausybės darbas. Turi vykti derybos, pokalbis su partneriais, su „Hitachi“. Atsakyti, ar įmanoma reaktorių padaryti pigesnį, man yra labai sudėtinga. Turime įvertinti kaštus, prisijungimo prie Vakarų Europos sistemos galimybes“, – sakė naujasis Darbo partijos (leiboristų) lyderis.

V. Gapšio manymu, sunku nuspėti, kiek gali užtrukti derybos – tai priklauso nuo derybininkų. „Vis dėlto manau, kad šį procesą turėtume baigti kuo greičiau, nes dabartinė situacija, kai nežinome, kaip bus, yra neteisinga“, – sakė „darbietis“.

Kokios alternatyvos?

Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadas Seime pristatė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis.

Mokslininkas pranešime pažymėjo, kad biokuro termofikacinės elektrinės ekonomiškai yra pranašesnės už VAE, nors jų panaudojimą riboja šiluminio apkrovimo stoka ir jo kitimas skirtingu metų laiku. „Tačiau jų plėtra yra suderinama su VAE plėtra. Tai reiškia, kad jos surastų galimybę bendrai dirbti elektros energetikos sistemoje“, – sakė Lietuvos energetikos instituto specialistas.

Inžinieriaus elektriko specialybę turintis A. Nesteckis alternatyvų energetiniam saugumui ir nepriklausomybei didinti mato energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybos bei kogeneracinių jėgainių statybų vystyme. „Manau, kad tai atpigintų šiek tiek ir mūsų elektros energijos tinklą, nes jo kaina irgi yra gana didelė. Juo labiau, kad jau dabar Švedijos vyriausybė pritarė tinklo sujungimui su Lietuva. Lankiausi Norvegijoje, jie elektra apsirūpina 100 proc. ir dar ją pardavinėja. Jeigu mums pavyktų iš norvegų arba švedų nusipirkti elektros energijos, kurią jie parduoda pagal rinkos kainą, būtų naudingiau“, – mano A. Nesteckis.