Žemėlapio principas

UžT atliktas tyrimas parodė: apie grįžimą į tėvynę svarstantys ar tai jau padarę lietuviai mieliau renkasi regionus, o gyventi didmiesčiuose linkę tik apie 23 proc. žmonių. Reaguodama į šias tendencijas institucija įgyvendino iniciatyvą, kurios rezultatas – Lietuvos regionų žemėlapis.

Jame pateikiami daugiau kaip 50 skirtingų rodiklių duomenys: iš darbo, būsto, švietimo ir kitų svarbių sričių. Informacija gaunama iš skirtingų duomenų šaltinių: UžT, „Sodros“, Valstybės duomenų agentūros, darbo pasiūlymų portalo „CV bankas“, nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Aruodas“, Nacionalinės švietimo agentūros.

Grįžtamosios migracijos skatinimo iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ duomenimis, susitikimuose su užsienyje gyvenančiais lietuviais daugiausia klausimų kyla siekiant daugiau sužinoti apie užimtumo, išsilavinimo ir būsto galimybes.

Žemėlapis patogus tuo, kad pateikiama ne tik 60 šalies savivaldybių situacijos apžvalga, bet ir teminis, rodiklių palyginimai.

Žemėlapyje nuolat atnaujinama platesnio konteksto informacija apie saugumą, rekreacijos galimybes, kultūrą ar sveikatą. Bendroje apžvalgoje suteikiama galimybė matyti kiekvienos savivaldybės pagrindinius rodiklius, pasirinkti metus, matyti poziciją tarp kitų savivaldybių, pagrindinę informaciją, įskaitant savivaldybės kontaktus.

Tikimasi, kad šis žemėlapis padės Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems asmenims, įstaigoms ir net investuotojams operatyviai rasti svarbiausią visų šalies savivaldybių informaciją ir galimybes jose.

Išskirtinumas: Ilgakiemio kaime veikianti ir prabangius katerius statanti „MAREX Boats“ yra žinoma visame pasaulyje. Šioje įmonėje mokamas didžiausias vidutinis atlyginimas Kauno rajone. / Organizatorių nuotr.

Pakaunės pranašumai

Lietuvos regionų žemėlapis, pristatydamas Kauno rajono savivaldybę, pabrėžia, kad ji išsiskiria strategine geografine padėtimi. „Rajonas patrauklus logistikos, transporto ir gamybos sektoriams, nes čia gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra (autostrada, geležinkelis, Kauno oro uostas). Taip pat plėtojamos žemės ūkio, maisto perdirbimo, nekilnojamojo turto (NT), technologijų ir inovacijų sritys“, – teigiama žemėlapyje.

Kadangi dauguma grįžtančių yra darbingo amžiaus, jiems labai svarbus yra užimtumas. 2023 m. duomenimis, pakaunėje buvo registruota 3 513 įmonių – pagal šį rodiklį Kauno rajonas tarp 60 šalies savivaldybių buvo penktoje vietoje. Analizuojamu laikotarpiu darbuotojų ieškojo 2 215 pakaunės įmonių ir lygiai tiek pat Kauno miesto įmonių. Taigi, galima drąsiai teigti, kad susirasti darbo vietą rajone ar mieste naujakuriams išties nesudėtinga.

Didžiausi darbdaviai Kauno rajone yra „Hoptransa“ (1 463), „Hegelmann Transporte“ (1 412), „Gintarinė vaistinė“ (951), „Baltic Logistik Solution“ (852), „Freda II“ (644) ir „Holister Lietuva“ (598).

Išsiskiria darbo užmokesčiu

Dar aukštesnėje – ketvirtoje – pozicijoje šis kraštas yra pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris, 2023 m. duomenimis, siekė 1 962 eurus. Daugiau (2 317 eurų) vidutiniškai uždirbama Vilniuje, Kaune (2 092 eurai) ir Klaipėdoje (2 009 eurai).

2024 m. pabaigoje, Registrų centro duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Kauno rajone jau buvo 2 240 eurų ir nedaug skyrėsi nuo Kauno miesto (2 276 eurai).

Patraukliausi vidutiniai atlyginimai mokami šiose pakaunės įmonėse: „Marex Boats“ (2 958 eurai), „Hella Lithuania“ (2 773 eurai), „Celsis“ (2773), „Continental Automative Lithuania“ (2 618 eurų) ir „Hollister Lietuva“ (2 424 eurai).

Gyventojų užimtumo lygis Kauno rajono savivaldybėje buvo 78 proc., arba septintas šalyje, o registruotas nedarbas sudarė 9 proc. Pagal šį rodiklį pakaunė buvo 36 vietoje.

Patrauklumas: bendrovės „Hella Lithuania“ darbuotojų vidutinis atlyginimas – antras pagal dydį tarp pakaunės įmonių. / Organizatorių nuotr.

Plati būsto pasiūla

Naujakuriams ne mažiau svarbi būsto tema. Lietuvos regionų žemėlapis leidžia greitai ir objektyviai įvertinti įsikūrimo pasirinktoje savivaldybėje galimybes. Šioje rubrikoje pateikiami būsto nuomos ir įsigijimo kainų vidurkiai, parduodamų ir nuomojamų NT objektų skaičius, taip pat 1 kv. m pardavimo ar nuomos kainų palyginimas skirtingose vietovėse.

Pateikti duomenys liudija, kad Kauno rajonas yra labai patrauklus sugrįžtantiems. Tai lemia ne tik Kauno miesto kaimynystė, bet ir sparti priemiestinių teritorijų urbanizacija: NT vystytojai siūlo naujų namų ar kotedžų Užliedžių, Ringaudų, Domeikavos, Garliavos apylinkių seniūnijose.

584 – tokį namų pardavimų skelbimų vidutinį skaičių per metus nurodo Lietuvos regionų žemėlapis. Didesnė namų pasiūla tėra trijose savivaldybėse. Pakaunėje galima rinktis butą iš 144 skelbimų (metinis vidurkis), tai – septintas rodiklis tarp 60 savivaldybių.

Žemėlapis skelbia: vidutinė dviejų kambarių buto pardavimo kaina – 77,2 tūkst. eurų (9 vieta tarp 60 savivaldybių), o vidutinė namo pardavimo kaina – 146 tūkst. eurų (10 / 60). Vidutinė dviejų kambarių buto nuomos kaina – 450 eurų (9 / 60), fiksuotas 39 butų nuomos skelbimų skaičius (7 / 60).

Vaikams: Kauno rajone nuolat atnaujinami darželiai ir mokyklos. / Organizatorių nuotr.

Švietimo sritis

Jaunoms naujakurių šeimoms, turinčioms mokyklinio, ikimokyklinio amžiaus vaikų ar planuojančios jų susilaukti, aktuali ir švietimo sritis: kiek arti namų bus darželis ar mokykla, kokios vaikų popamokinio užimtumo galimybės.

Kauno rajonas su 30 mokyklų pagal šį rodiklį yra šeštas šalyje, o pagal mokinių (11 tūkst.) ir mokytojų (786) skaičių – septintas. Būrelius lanko 25,1 proc. šio krašto moksleivių, tai lėmė 39 poziciją tarp kitų savivaldybių.

Mažiesiems pakaunės gyventojams veikia 30 darželių, juos, 2023 m. duomenimis, lankė 4 475 vaikučiai.

Švietimo skiltyje taip pat galima rasti valstybinės brandos egzaminus laikiusių ir išlaikiusių moksleivių procentines išraiškas. Interaktyviai galima pasidomėti mokyklomis, kuriose vykdomos iš užsienio atvykusių lietuvių vaikų integracijos programos.

Laisvalaikio galimybės

Pagal gyventojų skaičių, kurių, Registrų centro duomenimis, šių metų sausio 3 d. fiksuota 117 633 (Lietuvos regionų žemėlapyje pateikiami 2023 m. duomenys – 100 tūkst.), Kauno rajonas išlieka šešta šalies savivaldybe. Čia veikiantys 25 kultūros centrai (į šį skaičių patenka ir laisvalaikio salės – red. past.) pakaunei užtikrina aukštą – trečią – vietą Lietuvoje. Didesniu skaičiumi gali pasigirti tik Panevėžio (33) ir Vilniaus (30) rajonai.

Gera žinia ir mėgstantiems sportuoti ar aktyviai leisti laisvalaikį: Kauno rajone yra 44 sporto salės (5 / 60), o dviračių takų skaičius driekiasi 85,9 km – daugiau jų pasiūlyti gali aštuonios savivaldybės. Pakaunę lenkia tik didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėdos ir Jonavos rajonai. Daugiau sporto salių esama tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Komentaras

Mantas Rikteris

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Kauno rajono savivaldybė džiaugiasi, kad yra matoma kaip viena patraukliausių vietų tiek sugrįžtantiems lietuviams, tiek naujakuriams. Rajono pranašumai – strateginė vieta, išvystyta infrastruktūra, stipri ekonomika ir aukšta gyvenimo kokybė – atitinka tiek sugrįžtančių, tiek vietos gyventojų poreikius.

Per pastaruosius metus Kauno rajonas toliau stiprina savo pozicijas darbo rinkoje, užtikrindamas aukštą užimtumo lygį, konkurencingus atlyginimus ir įvairias darbo galimybes. Esame atviri inovacijoms, investicijoms ir pritraukiame stiprių darbdavių, tokių kaip „Hella Lithuania“, „Continental Automotive Lithuania“ ir kt.

Kauno rajonas intensyviai rūpinasi šeimų gerove: rajone nuolat plečiamos ugdymo įstaigos, gerinamos darželių ir mokyklų sąlygos, o aktyvaus laisvalaikio galimybės – nuo dviračių takų iki modernių sporto salių – vilioja tiek vietinius, tiek sugrįžusius gyventojus.

Mums labai svarbu, kad tiek Lietuvoje gyvenantys, tiek užsienyje esantys tautiečiai turėtų aiškią ir patikimą informaciją apie gyvenimo ir įsikūrimo galimybes mūsų savivaldybėje. Bendradarbiaudami su įvairiomis institucijomis, siekiame užtikrinti, kad visi, norintys sugrįžti ar pradėti naują gyvenimą Kauno rajone, rastų čia tinkamas sąlygas darbui, šeimai ir laisvalaikiui.

Sugrįžta daugiau, nei išvyksta

Užsienio reikalų ministerijos Grįžimo į Lietuvą skyriaus atašė Karolina Borysaitė informavo, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 17 549 Lietuvos Respublikos piliečiai, o iš jos išvyko 10 283. Kauno rajoną gyvenamąja vieta pasirinko 656 LR piliečiai. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, Kauno rajonas pagal grįžusiųjų skaičių rikiavosi penktoje vietoje. Visgi, skaičiuojant grįžusius vienam gyventojui savivaldybėje, Kauno rajonui teko 43 vieta iš 60 savivaldybių.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai iki lapkričio 1 d. į Lietuvą grįžo 20 366 LR piliečiai (2023 m. per tą patį laikotarpį – 12 704 LR piliečiai), iš Lietuvos išvyko 12 432 LR piliečiai (2023 m. per tą patį laikotarpį iš Lietuvos išvyko 8 884 LR piliečiai). 2024 m. duomenys pagal savivaldybes šiuo metu dar neprieinami.