Šokiruojanti išpažintis

Paklaustas tada bylą nagrinėjusios Kauno apylinkės teismo teisėjos Ingos Ambrulevičiūtės-Januškevičės, ką gali paaiškinti dėl jam pareikštų kaltinimų, P. Navickas atsakė: „Sutinku – viską padariau.“ Tačiau, paprašius jo papasakoti apie tai detaliau, kuo toliau, tuo labiau į akis krito, kad teisiamasis pasakoja apie tai, ko nėra jo byloje, galimai ir pats jau neatsimindamas, kiek tų nusikaltimų buvo ir, koks bei kada buvo jo grobis.

Be to, nepaisant kartu su juo šios bylos teisiamųjų suole turėjusio būti, remiantis kaltinamuoju aktu, bendrininko, kuris mirė, teismui nespėjus atversti bylos, prakeiksmo: „Tave Dievas nubaus!“, kurį, anot jo autoriaus, išprovokavo P. Navicko apgavystės ir jo šmeižimas, Gestapas ir toliau nesibodėjo versti kaltės velioniui. Esą būtent šis tada, vežamas jo girtas į namus po nepavykusio bandymo apvogti automobilį, pasiūlė apvogti pakeliui pastebėtą spaudos kioską. „Labai norėjo dar alaus, nors aš jam sakiau, kad spaudos kioskai juo neprekiauja“, – pasakojo teismui P. Navickas, tikindamas, kad beveik visas prekes, pagrobtas tada iš minėto kiosko, pasiėmė jo keleivis. Jis pats – tik cigaretes.

Sutinku – viską padariau.

P. Navickui pasakojant apie automobilio vairavimą, kilo klausimas, ar jis – ne vienerius metus gydytas psichiatrijos ligoninėje, turi teisę vairuoti transporto priemonę. Teisiamasis prisipažino, kad neturi ir niekada jos neturėjo, tačiau moka vairuoti nuo vaikystės. Ir nepaisant to, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, minėtas „Opel Zafira“, kuriuo jis važiuodavo daryti nusikaltimų, registruotas jo vardu.

Melo kojos trumpos

Pasakodamas apie nusikaltimus, padarytus išleidus jį iš ligoninės, P. Navickas vertė kaltę ir aplinkybėms, kuriose atsidūrė žiemą be cento kišenėje, nes tada išėjo į laisvę tik su telefonu, o autobuso bilietui iš Rokiškio į Kauną jam esą tada davė vienas minėtos ligoninės darbuotojas, su kuriuo buvo susidraugavęs.

Tuo, kad buvo priverstas vogti, nes norėjo valgyti bei reikėjo ir šiltesnių drabužių, P. Navickas teisino ir tai, kodėl iš vienos tranporto priemonės, stovėjusios Elektrėnų gatvėje, nugvelbė joje paliktas dvi striukes ir kepurę. O teisėjai bandant pasitikslinti, kad kaltinamajame akte teigiama, kad tada jis pavogė iš minėtos transporto priemonės raktų komplektą, laužtuvą bei kitus panašius daiktus, ir kilo įtarimas, ar teisiamasis nesipainioja padarytuose nusikaltimuose, dalis kurių, panašu, kad nebuvo atskleisti.

Tačiau labiausiai šokiravo P. Navicko pasakojimas apie tai, kad išdaužęs kovo 10-osios naktį vienos bendrovės, įsikūrusios Savanorių prospekte, langą ir pagrobęs elektrinį paspirtuką, kurio vertė, kaip teigiama kaltinamajame akte, – daugiau kaip 1460 eurų, jis jau po dešimties minučių buvo sulaikytas policijos pareigūnų su tarnybiniu šunimi. Nors, remiantis tuo pačiu kaltinamuoju aktu, kovo 11-osios vakarą padarė jau naują nusikaltimą – naudodamas smurtą bei peilį, Savanorių prospekte apiplėšė kitą vyrą.

Paulius Navickas-Gestapas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Kuo toliau, tuo gražiau

Anot P. Navicko, tada Savanorių prospekte jis tik bandė sudrausminti „benamį“ – dėl to, kad šis nuolat triukšmauja ir šiukšlina laiptinėje, kurioje teisiamasis tada dalyvavo švenčiant gimtadienį. Pasak P. Navicko, tai, kad jam ir tada reikėjo pinigų, tebuvo antraeilė priežastis minėtą asmenį apiplėšti.

Tiesa, P. Navicko tada apiplėštas vyras teismo posėdyje dalyvavusiai žurnalistei teigė ir, kad turi gyvenamąją vietą, ir, kad dirba „Kauno švaroje“ ir ne pačiose prasčiausiose pareigose.

Teisiamojo parodymai pasakojant apie šį apiplėšimą buvo skandalingi ir dėl galimo, tikint juo, pareigūnų atlaidumo P. Navickui, nes šis teigė, kad policininkai ne kartą buvo aptikę pas jį atlenkiamą peilį, tačiau šio radinio nesureikšmindavo. O po minėto apiplėšimo pareigūnai šį peilį iš jo paėmė, nors, anot teisiamojo, jis šiuo negrasino nukentėjusiajam, kaip teigiama kaltinamajame akte. Esą nukentėjusysis ėmė taip teigti, kai pamatė, ką pareigūnai pas jį rado sulaikant.

Panašiai P. Navickas pasakojo ir apie rankinį laikrodį, kurį, remiantis kaltinamuoju aktu, tada nuplėšė nuo nukentėjusiojo rankos. Teisiamasis tikino, kad pareigūnų pas jį rastas laikrodis buvo ne nukentėjusiojo, o jo. Esą ir apie šį nukentėjusysis pamelavo, kai pamatė, ką pareigūnai pas jį rado.

Nukentėjusysis po tokių teisiamojo parodymų neišlaikė ir pareiškė teisėjai, kad galėtų papasakoti apie šį įvykį kitaip. Tačiau tuo metu buvo apklausiamas P. Navickas, kuris galiausiai pareiškė, kad sutinka atlyginti byloje esančius ieškinius, nors tegauna už jam suteiktą neįgalumą, turint tik 35 procentus darbingumo, apie 300 eurų per mėnesį. O teisėjai priminus apie jo turimą automobilį, P. Navickas pareiškė, kad šis jau atiduotas į metalo laužą.

Iškalbinga situacija

Duodamas parodymus teismui, P. Navickas teigė ir, kad jau apie trejus metus nevartoja jokių vaistų. O teisėjai pasiteiravus, ar jis jau visiškai pasveikęs, atsakė, kad su juo „viskas tvarkoje“.

Remiantis Lietuvos įstatymais, kaltinamajam nusikaltimais prisiekti teismui, kaip liudytojams ir net nukentėjusiesiems, kad nemeluos ir sakys tik tiesą, nes priešingu atveju jiems patiems gresia byla, nereikia.

Po P. Navicko parodymų teismui nei prokuroras, nei jam skirta valstybės advokatė net neturėjo klausimų. Tačiau prokuroras konstatavo, kad taikyti šiai bylai sutrumpinto įrodymų tyrimo nelabai galima, nes teisiamasis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę. Arba reikėtų padaryti posėdyje pertrauką, kad su juo pasikalbėtų advokatė. Ši užtikrino, kad jai užteks penkių minučių. Tačiau jau po pusės minutės pokalbio su savo gynėja P. Navickas pareiškė, kad visiškai pripažįsta kaltę.

Po šio jo pareiškimo teisėja konstatavo, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas – galimas. Ir pasiteiravo, ar su tuo sutinka kiti šio teismo proceso dalyviai, tarp jų – ir nukentėjusiojo statusą turėjęs minėtas Savanorių prospekte apiplėštas asmuo. Šis, išgirdęs, kad prokuroras bei advokatė tam neprieštarauja, taip pat sutiko su tokia įvykių eiga. Nors vėliau žiniasklaidai teigė, kad tai – pirmas kartas, kai jis dalyvauja teismo posėdyje. Ir nežino, ką reiškia sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Apie tai, kad tokiu atveju kaltinamajam trečdaliu yra sumažinama skirta bausmė, teisėja nukentėjusiajam paaiškino, jau paskelbus, kad įrodymų tyrimas sutrumpinamas, dėl ko nukentėjusysis net nebuvo apklaustas. Nors žiniasklaidai jis teigė, kad gali įrodyti, jog tas laikrodis buvo ne teisiamojo, o jo, nes turi tai įrodančių nuotraukų. Be to, policija jam šį laikrodį po to grąžino.

Kalčiausia žiniasklaida?

Per baigiamąsias P. Navicko bylos kalbas prokuroras, konstatuodamas, kad per tuos du mėnesius, kai buvo išleistas iš ligoninės iki suėmimo, teisiamasis padarė devynias nusikalstamas veikas, pirmąją – jau po devynių dienų, o šiai ne iki galo pavykus, po dviejų valandų padarė naują nusikaltimą, pasiūlė skirti jam ketverių metų įkalinimą, kurį dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo reikia sumažinti iki dvejų metų ir aštuonių mėnesių, įskaitant į šią baumę ir jau daugiau kaip devynis mėnesius, kai teisiamasis yra suimtas, taigi, jam liktų kalėti mažiau negu vieneri metai ir vienuolika mėnesių.

Tačiau advokatė, skirta P. Navickui valstybės, prašė teismo, „kuo švelnesnės“ bausmės jos ginamajam. Nes esą tos elementarios vagystės, kuriomis jis kaltinamas, tėra jo socialinių įgūdžių ir brandos nebuvimas dėl to, kad jis ilgai buvo izoliuotas nuo visuomenės. O nusikaltėlį iš jo esą padarė žiniasklaida, niekaip negalinti pamiršti to, kaip P. Navickas prieš 30 metų pasielgė su aštuonmete mergaite, kaip ir jo pravardės, nors už tą nusikaltimą jis jau bausmę yra atlikęs.

Tačiau P. Navickas už minėtą šalį sukrėtusį nusikaltimą nebuvo teisiamas, nes jam tada buvo nustatytas psichikos sutrikimas ir skirtas priverstinis gydymas. Minėtas tada Gestapui konstatuotas sveikatos sutrikimas, kurio šį pavasarį teismo psichiatrai jau nebeįžvelgė, padėjo Gestapui išvengti teistumo biografijoje ir už vėliau padarytus nusikaltimus.

Prašydama teismo malonės P. Navickui, jo advokatė siūlė atsižvegti ne tik į tai, kad jis pilnai pripažino kaltę ir davė nuoseklius parodymus, bet ir į tai, kad teisiamasis turi neįgalią garbaus amžiaus mamą.

Pats P. Navickas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, teigė, kad nežino, ką pasakyti – nusikaltimai jau padaryti.

Regimanto Zakšensko, Artūro Morozovo nuotr.

Ar pirmas blynas neprisvilo?

Šiandien teisėja I. Ambrulevičiūtė-Januškevičė paskelbė, kad skiria P. Navickui dvejų metų laisvės atėmimą, tačiau, kadangi buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, skirta bausmė mažinama iki vienerių metų ir keturių mėnesių, įskaitant į ją ir jau minėtus daugiau kaip devynis mėnesius, kuriuos teisiamasis buvo suimtas iki nuosprendžio. Taigi jam lieka kalėti mažiau kaip septynis mėnesius.

Tačiau P. Navickui priteisti visi penki jam pareikšti apvogtųjų ieškiniai, kurie tenkinti pilnai. Bendra jų suma – 4259 eurai.

Šį Kauno apylinkės teismo nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui. Tai gali padaryti ne tik pats P. Navickas su savo advokate, bet ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Ir tik po Kauno apygardos teismo, jeigu šiam nuosprendis bus aspkųstas, sprendimo jis įsiteisės. T.y. pirmas teistumas P. Navicko biografijoje atsirastų, jeigu apskundus šį nuosprendį, skundas būtų atmestas arba minėtas Kauno apylinkės teismo sprendimas ir P. Navickui skirta bausmė būtų tik šiek tiek pakoreguoti. Neapskundus šiandieninio nuosprendžio per 20 dienų, jis įsiteisins vos pasibaigus minėtam terminui.