P. Magyaro ir jo partijos „Tisza“ vardas platesnei visuomenei tapo žinomas tik vasario mėnesį, o birželį jo partija „Tisza“ Europos Parlamento rinkimuose beveik įveikė 30 proc. barjerą. Šiandien autoritetingo viešosios nuomonės tyrimų instituto „Medián“ tyrimai rodo, kad jo partija pirmą kartą akivaizdžiai aplenkė valdančiąją „Fidesz“.

Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, 46 proc. balsų gautų jaunojo opozicijos politiko partija. Už keturiolika metų be pertraukos valdančio V. Orbano „Fidesz“ balsuotų 39 proc. rinkėjų. Savaitraščio HVG užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tikėtina, kad politinės nuotaikos Vengrijoje pasikeis per mėnesį. Prieš mėnesį „Medián“ atliktoje apklausoje „Fidesz“ lenkė „Tisza“ su 43 proc. potencialių rėmėjų.

Diplomuotas teisininkas yra dirbęs tarptautinėse korporacijose, premjero kabinete, valstybei priklaususiose bendrovėse, iš kurių pasitraukė metų pradžioje. P. Magyaro močiutės brolis – buvęs prezidentas Ferencas Mádlas, jo senelis ir motina ėjo aukštas pareigas teismų sistemoje. P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai. Trečiadienį jis pranešė apie pasirengimą 2026-aisiais vyksiantiems rinkimams ir pažadėjo 2026-uosius būsiant Vyriausybės pokyčių metais.

Žinia apie augantį populiarumą kelia ir pavojų – P. Magyaras sako tampantis prieš jį pradėtos šmeižto kampanijos taikiniu. Praėjusią savaitę jis V. Orbaną ir valdančiąją partiją apkaltino šnipinėjimu ir kalbėjo apie didžiausią politinį skandalą per pastaruosius 30 metų. Spaudos konferencijoje P. Magyaras pareiškė, kad jo namuose, partijos biuruose ir automobiliuose buvo įtaisyta pasiklausymo įranga – apie tai jis sakė sužinojęs iš buvusių ir esamų atsakingų slaptųjų tarnybų vadovų. Politikas šiuos įvykius prilygino „Votergeitui“, dėl kurio 1974 m. atsistatydino JAV prezidentas Richardas Nixonas.

Žinia apie augantį populiarumą kelia ir pavojų – P. Magyaras sako tampantis prieš jį pradėtos šmeižto kampanijos taikiniu.

P. Magyaras paragino vidaus reikalų ministrą Sándorą Pintérą išsiaiškinti, kas yra įrengęs įrangą, ir priminė savo, kaip EP nario, imunitetą. V. Orbano stovyklai oponentui pasiūlė kreiptis į psichiatrą ir šliūkštelėjo kitų ties korektiškos komunikacijos riba balansuojančių pareiškimų.

„Medián“ ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu P. Magyaro šalininkai yra aktyvesni. Kita vertus, apklausa buvo atlikta spalio 28–lapkričio 4 d., t. y. prieš JAV prezidento rinkimus, po kurių V. Orbano įvaizdis bent jau užsienio šalyse šiek tiek pasikeitė. Ūmai iš autsaiderio ES šalių vadovų draugijoje jis pasirodė esąs viena nedaugelio Europos politikų, kuris puoselėja draugiškus santykius su būsimuoju JAV lyderiu.

Budapešte įsikūrusio analitinio centro „Political Capital“ vertinimu, dėl D. Trumpo pergalės rinkimuose gali pagerėti V. Orbano manevravimo galimybės ES. Tuo pat metu pačioje Vengrijoje kyla klausimas, ar broliška abiejų politikų draugystė iš tikrųjų bus naudinga vengrams. Stiprėjantis Amerikos protekcionizmas ir muitų karas tarp JAV ir ES padarytų didžiulę žalą ir taip pažeidžiamai Vengrijos ekonomikai. Be to, D. Trumpo antikiniška pozicija netrukus gali susikirsti su V. Orbano politika, kuri vis draugiškesnė Pekino atžvilgiu.