Tai reiškia, kad šios veiklos įmonės ar asmenys bus tikrinami dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Teigiama, kad sprendimą lėmė priimtas europinis vadinamasis MiCA reglamentas, pagal kurį ši veikla tapo reguliuojamo finansų sektoriaus dalimi.

Ministerija anksčiau teigė, kad šiemet priimtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos padėjo suvaldyti šio sektoriaus rizikas, tačiau toliau fiksuojama menka jo branda ir negebėjimas laikytis reikalavimų, todėl šių paslaugų įtraukimas į sąrašą būtų papildomas žingsnis valdyti rizikas.

Į sąrašą neįtrauktos elektroninių pinigų žetonų leidimo paslaugos – ją gali teikti tik kredito įstaigos ir e. pinigų įstaigos, kurios jau yra įtrauktos į sąrašą.

Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo išvadose kriptoturto paslaugų teikėjų veikla išskirta kaip kelianti labai didelę riziką, šio sektoriaus grėsmė ir pažeidžiamumas vertinami aukščiausiais balais.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta yra sakęs, kad Seimui ketinant įteisinti virtualiųjų valiutų įmonių licencijavimą, dėl leidimų galėtų kreiptis daugiau nei 100 bendrovių – maždaug šeštadalis iš veikiančių šiuo metu.

Pasak jo, dabar Lietuvoje yra apie 600 tokių įmonių, du trečdaliai jų turi „tuščios kriauklės“ požymių, rodančių, kad jos nenusiteikusios rimtai veiklai ir, tikėtina, nesikreips licencijų.