Baltijos šalyse – pirmeiviai

Menininko talentą dar vaikystėje pastebėjo jo mama, tada Rodionas pirmuosius savo piešinius kūrė spalvotais pieštukais ir flomasteriais.

Bėgant metams, į uostamiestį įsiveržė hiphopo subkultūros banga. Ant pastatų sienų tapo populiaru piešti grafičių piešinius.

Kartu su savo bendraminčiais R. Petrovas pirmuosius kūrybos darbus nupiešė pietiniuose uostamiesčio rajonuose.

Kaip tikino menininkas, grifičiai buvo piešiami gavus leidimus. Jis kartu su draugais buvo vieni pirmųjų Baltijos šalyse, kurie grafičius piešdavo jau legaliai.

Vėliau kūrėjas pradėjo tapyti, ieškojo savęs kitame amplua.

Manė esąs galintis kurti bet ką – nuo instaliacijų iki meno objektų, skulptūrų, tapybos.

Vienas pirmųjų kūrėjo darbų – veikiausiai gerai pažįstamas daugeliui uostamiesčio gyventojų – milžiniškas mergaitės atvaizdas, puošiantis Šaulių gatvėje esančio pastato sieną.

„Idėjos autoriai – broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, jie mane pakvietė sukurti tą piešinį kartu. Tai buvo paskatinimas miestiečiams, kad šie išdrįstų įsivaikinti paliktus vaikus“, – pasakojo R. Petrovas.

Buvo metas, kai manęs ilgai niekur nenorėjo priimti, tačiau svarbiausia – nepasiduoti.

Kiekviena paroda – su istorija

Uostamiesčio menininko darbai buvo eksponuojami Lietuvos ir užsienio galerijose, jis dalyvavo ne vienoje tarptautinėje parodoje, R. Petrovo kūryba pasiekė net Kiniją.

Kūrėjas pasakojo, jog viena įsimintiniausių jo parodų įvyko šiemet Čikagoje. Vadinamoje Meno mugėje R. Petrovas sutiko ypač daug skirtingų žmonių.

„Šioje parodoje nustebino tai, jog sutikau ir daug lietuvių, man pavyko netgi parduoti keletą savo kūrybos darbų“, – teigė menininkas.

Kalbėdamas apie ekspozicijas, R. Petrovas neslėpė, jog tam, kad būtų pakviestas į svarbias parodas, jo kūryba turi sužavėti komisijos narius, kurie atrenka parodų dalyvius pagal jų darbų originalumą.

„Kiekvieną kartą užsiregistravus parodai, apima streso būsena, buvo metas, kai manęs ilgai niekur nenorėjo priimti, tačiau svarbiausia – nepasiduoti, bandyti kurti, ir jeigu 20 kartų pasako ne, galbūt 21-as – bus laimingas“, – kalbėjo kūrėjas.

Iš ko gyvena menininkas?

„Visada įdomu kalbėti apie pinigus“, – teigė menininkas.

Vienas iš salėje sėdinčių studentų paklausė kūrėjo, kiek uždirbama parodų metų ir nuo ko priklauso piešinio, skulptūros ar kito eksponato kaina.

R. Petrovas neslėpė, jog kūrinių kainos priklauso ne nuo panaudotų medžiagų kiekio, darbui skirto laiko ar idėjos originalumo.

„Kūrinio kainą nulemia kūrėjo vardo žinomumas, visi pradedantieji turi pradinę kainą, ji dažniausiai būna iki tūkstančio eurų. Kuo kūrėjas žinomesnis, kuo daugiau parodų dalyvavęs, tuo labiau ir vertinami jo darbai“, – pasakojo R. Petrovas.

Kaip teigė menininkas, vienoje paskutinių savo parodų Čikagoje jam pavyko uždirbti tiek, kad gyvendamas, kaip vidutiniškai uždirbantis žmogus šalyje, galėtų išgyventi keletą mėnesių.

„Negaliu manyti, jog pavyks gyventi tik iš kūrybos, todėl šalia visada turiu darbą, kuris papildo biudžetą“, – pabrėžė menininkas.