„Normalus pokalbis apie tai, kas mus jungia – stipresnė krašto gynyba, vertybinė užsienio politika, bent aš taip išgirdau. Tai toks bendro pobūdžio pokalbis tokioje konstruktyvioje, normalioje dvasioje“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Tai kryptys link bendro požiūrio taškų, kurie nemanau, kad ir skyrėsi mums būnant daugumoje, jie išlieka (...) Tai aš manau, kad pavyks bendradarbiauti“, – pridūrė ji.

Konservatorė taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusią kadenciją, konservatoriams dar dirbant opozicijoje, o G. Nausėdai jau tapus prezidentu, TS-LKD susitikimai su šalies vadovu būdavo gerokai dažnesni.

„Mes jau buvome vieną sykį tokiose aplinkybėse 2019-2020 metais – kada mes buvome opozicijoje ir prezidentas jau laimėjęs rinkimus – tuo metu (G. Nausėda – ELTA) su vyriausiaisiais patarėjais susitikdavo dažniau nei mums būnant pozicijoje. Tai nežinau, kaip šį sykį vyks“, – sakė ji.

„Įvairiausių tų laikų buvo – ir sunkesnių, ir lengvesnių. Tai dirbsime toliau, esame dėkingi žmonėms, kurie išreiškė mums pasitikėjimą. Tai tokia turbūt pagrindinė žinia – kad dirbame toliau“, – akcentavo politikė.

Ji tikino susitikime su prezidentu neaptarusi TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio sprendimo po nesėkmingų Seimo rinkimų trauktis iš pareigų.

„Ne, nekalbėjome apie tai“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Po konservatoriams nesėkmingo antrojo Seimo rinkimų turo iš pareigų atsistatydino TS-LKD pirmininkas G. Lansbergis. Politikas taip pat tikina atsisakysiąs ir su partijos sąrašu iškovoto Seimo nario mandato.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako neturinti minčių pakeisti G. Landsbergį

G. Landsbergiui traukiantis iš TS-LKD pirmininko posto, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako nesvarstanti galimybės tapti nuolatine lydere.

„Minčių tokių neturiu. Visąlaik pas mus partijoje yra demokratinis procesas iškeliant kandidatus. Matyt, atėjus iki to taško ir bus matyt, ką skyriai kels, kaip jie elgsis, kokias preferencijas duos“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Tai yra per ankstyvas klausimas, apsispręsime“, – paklausta, ar sieks vadovauti konservatoriams tikino ji.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.