Nusipirkti bilietą ir kuo greičiau palikti Libaną Lietuvos piliečiai buvo raginami dar liepos pabaigoje. Tik, panašu, kad tada išankstiniai perspėjimai nelabai kam rūpėjo.

„Deja, tol, kol kartais šoviniai aplinkui nezvimbia, žmonės nebūtinai nusprendžia, kad metas išvykti. Nusprendžia išvykti tik tada, kada jau visiškai mirtinas pavojus“, – aiškino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Aišku, norėtųsi, kad piliečiai labiau reaguotų į perspėjimus, savanoriškai paliktų į blogą situaciją patekusias šalis“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Kai Izraelis, paskelbęs karą „Hezbollah“ teroristams, ėmė atakuoti Libaną, tie patys perspėjimus ignoravę lietuviai prašė, kad jų valstybė ištiestų pagalbos ranką.

„Čia kiekvienos valstybės garbės reikalas užtikrinti, kad viskas sklandžiai vyktų, evakuacija įvyktų ir mes tą padarėme“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Praeitą antradienį devyni lietuviai Ukrainos organizuojamu skrydžiu pargabenti į Lenkiją. Dauguma jų – toliau iškeliavo į kitas Europos valstybes. Dar 18 sekmadienį evakavo Lietuva. Dauguma – moterys, devyni – vaikai.

„Šalia mūsų buvo keli sprogimai, visai netoli, per 2–3 kilometrus“, – šnekėjo pašnekovas.

„Kai vyko paskutinis skrydis, mes turėjome ypač stipriai raginti žmones dar kartą pasvarstyti, kad jie tai padarytų, kai kurie atsisakė paskutinę dieną. Jie sakė, kad šiandien jau nebesprogsta niekas“, – pasakojo užsienio reikalų ministras.

Kartu atskrido ir keturi lietuvių sutuoktiniai – užsienio piliečiai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dauguma paprašiusių valstybės pagalbos Lietuvoje jau seniai negyvena, vadinasi, prie visuotinės gerovės šalyje neprisideda.

„Tai daugiau jau šaknis įleidę žmonės, be abejo, yra ir santuokos, ir šeimos“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Kaip valstybė rūpinasi savo piliečiais, taip piliečiai rūpinasi valstybe. Manau, čia yra bendras reikalas“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro direktorius Vilmantas Vitkauskas.

Kai vyko paskutinis skrydis, mes turėjome ypač stipriai raginti žmones dar kartą pasvarstyti, kad jie tai padarytų, kai kurie atsisakė paskutinę dieną. Jie sakė, kad šiandien jau nebesprogsta niekas.

Lietuvos kariuomenė LNK žinias informavo, kad vien „Spartano“ dalyvavimas šioje operacijoje Libane kainavo 18,5 tūkstančio, už tai sumokėjo Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Nors žmogaus gyvybė – neįkainojama, ar ją saugoti suinteresuotas neturėtų būti, pirmiausia, jis pats?

„Be abejo, turėtų, bet vėlgi reikia įsivertinti situacijas. Tai nėra paprasta gyvenimiška situacija kai tu nori ar nenori skristi. Turtas, ligos, gal dar kažkokie kiti įsipareigojimai“, – aiškino V. Vitkauskas.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, požiūris yra griežtesnis. Tie, kurie rekomendacijų neklauso, už gelbėjimo operaciją valstybei privalo atlyginti dalį išlaidų.

„Valstybė padengia išlaidas, bet evakuoti asmenys turi padengti šias išlaidas, kurios prilygsta tik reguliaraus skrydžio kainai, bet faktiškai kaina yra kur kas didesnė, nes tai yra karinė operacija, į kurią įtraukiami kariai, specialūs orlaiviai. Todėl klausiama, kodėl mokesčių mokėtojai turi brangiai mokėti už neapdairius piliečius“, – nurodė Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.

Negana to, svarstoma, ar nereikėtų prašyti visos sumos. Vokietijos atveju, iš Libano evakuoti reikėjo kelis tūkstančius piliečių.

„Čia, aišku, politinės valios ir apsisprendimo reikalas. Mano galva, to galbūt nereikėtų taikyti“, – pabrėžė V. Vitkauskas.

Nacionalinis krizių valdymo centras šiuo metu atidžiai stebi situaciją Izraelyje.

Sako, kad aštrių pojūčių ištroškusių lietuvių turistų per metus gerokai sumažėjo.

„Sekame, žiūrime maždaug, kiek tų žmonių galėtų būt ir kiek reikėtų, jei reikėtų evakuoti“, – pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro direktorius.

Libane dar liko keturi Lietuvos piliečiai, kurie noro evakuotis nepareiškė. Nacionalinis krizių valdymo centras ir toliau primygtinai prašo lietuvių nevykti ne tik į Libaną, bet ir susilaikyti nuo kelionių į Izraelį.