„Naudos yra dvi, čia yra dvigubos paskirties objektas. Pirma ir mūsų labiausiai suprantama, nes čia kelias visada buvo,  – tai yra ekonominė, tai yra mūsų arterija, per kurią keliauja kroviniai, žmonės, turistai apie mus gali ir šiokį tokį įspūdį susidaryti. (...) Šalia to yra ir karinio mobilumo funkcija, kad tuo atveju, jeigu reikėtų judėti karinėms pajėgoms arba sąjungininkams, kad tai būtų tinkamos kokybės kelias“, – penktadienį oficialioje kelio atidarymo ceremonijoje žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat teigė, kad kelią atnaujinti buvo būtina ne tik dėl geopolitinės situacijos ir krašto apsaugos poreikių.

„Aišku, kad kelią reikėjo tvarkyti bet kuriuo atveju. Ar būtume susidūrę su tais iššūkiais, kuriais susidūrėme dabar, kai geopolitinė situacija žymiai pablogėjo, ar ne, vis tiek reikėjo tvarkyti, nes kažkuria prasme net ir gėda buvo“, – sakė I. Šimonytė.

Mes turime turėti kelius, kuriais galėtų atvykti mūsų sąjungininkai.

„Šalia to, dabar labai aiškiai matome, koks kritiškas yra karinio mobilumo veiksnys, kad mes turime turėti kelius, kuriais galėtų atvykti mūsų sąjungininkai. (...) Dėl to šis kelias buvo finansuojamas ir iš taip vadinamo (bankų – BNS) solidarumo įnašo“, – pabrėžė ji.

Anot premjerės, užtrukus pradėti magistralės ruožo atnaujinimą darbai pabrango: „Prieš kurį laiką buvo galima padaryti tą patį pigiau.“

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, projekto kainą sudarė ne tik 40 kilometrų kelias.

„Jei tai būtų tik 40-ies kilometrų paprastas kelias, kaina būtų visiškai kitokia. Tai yra infrastruktūros milžiniškas projektas su maždaug 90 kilometrų jungiamųjų kelių šalia, 25 sankryžomis, dešimt tiltų, dar šešiais ar net daugiau viadukų, 18 kilometrų įvairiausių sienučių“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Skuodis.

Jis pabrėžė, kad projektas įgyvendintas išskirtinai greitai.

„Tai pasiūlė Lietuvos rangovai, o ne užsienio, ir aš galiu išduoti paslaptį – Vakarų rangovams, kurie domėjosi šituo projektu, tie terminai buvo per trumpi, o mūsų rangovai visi susitelkę tą padarė“, – pabrėžė jis.

Pasak premjerės, viena sudėtingiausių strateginės reikšmės projekto atkarpų baigta per itin trumpą laiką.

„Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę ir šiandien, važiuodama čia, susimąsčiau, ar tai tikrai galėjo būti vos pernai. Tačiau iš tiesų per tokį trumpą laiką, kiek daugiau nei metus, pavyko užbaigti didelį ir sudėtingą strategiškai svarbaus projekto etapą“, – sakė renginyje dalyvavusi premjerė, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Kai kam gali pasirodyti, kad visa atkarpa, 40 kilometrų kelio, yra ne tiek jau daug, tačiau iš tiesų tai milžiniškas objektas, vienu metu tapęs bene didžiausia statybų aikštele Lietuvoje, ir labai džiaugiuosi, kad jis netapo jokiu „amžiaus projektu“, – pridūrė ji.

Anot M. Skuodžio, tai tik vienas iš magistralės tiesimo žingsnių – jau šiemet planuojama pradėti rengti specialiuosius planus „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Darbai 16 km ruože pradėti pernai birželį, juos už 223,6 mln. eurų (su PVM) atliko „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“.

„Pirkimo vertė – 223 milijonai eurų, būtent šitos automagistralės atkarpos su 16 statinių, 45 jungiamųjų kelių. (...) Šita atkarpa yra didžiausia ir techniškai sudėtingiausia“, – žurnalistams penktadienį sakė „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

„Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis teigė, kad tai buvo rekordinis projektas tiek finansine verte, tiek darbų apimtimi per tokį trumpą laiką. Anot jo, grupės įmonės projekte panaudojo rekordinį kiekį jos gamykloje Marijampolėje pagaminto asfalto – daugiau nei 400 tūkst. tonų.

Paskutinį 12 km „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos už 155 mln. eurų (be PVM) rekonstruoja kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“, darbai pradėti šią vasarą.

Ministerija liepą skelbė, kad atnaujinus ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos dviejų juostų magistralė nuo Kauno iki Varšuvos bus visiškai užbaigta 2025 metų rudenį. Viso kelio atnaujinimui su ES parama bus skirta apie 0,5 mlrd. eurų.

„Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas.

„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvos teritorijoje.