Netrukus valdžia pristatys kitų metų valstybės biudžetą, su kuriuo dirbs jau naujas Seimas.

„Priimtas gynybos fondo įstatymas, tačiau jam dar trūksta 100 mln. eurų iki to, kad nuolat būtų galima skirti  3 proc. nuo BVP gynybai“, – tvirtino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė aiškina, kad 100 milijonų eurų skylę kitąmet būtų galima užkamšyti papildomai 10 proc. apmokestinus draudimo sutartis.

„Viskas persikeltų į kainas ir niekur kitur“, – įsitikinusi Seimo narė Rasa Budbergytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vadinamasis saugumo įnašas galiotų visoms sutartims, išskyrus gyvybės ir privalomąjį transporto priemonių draudimą.

„Kadangi įsigaliotų tik nuo metų vidurio, mokesčio pajamų poveikis būtų tik dalinis. Tačiau 2026 metais apie 100 milijonų eurų galėtų būti skirta gynybos poreikių finansavimui“, – aiškino finansų ministrė.

Tačiau dėl tokių kalbų nepatenkinti koalicijos partneriai.

„Kaip čia pasakyti... Tokio tunelinio mąstymo dar vienas pavyzdys“, – kalbėjo Seimo narys (LP) Vytautas Mitalas.

„Mūsų nuomonę dėl draudimo sutarčių apmokestinimo kolegos konservatoriai tikrai žino. Nustebino tai, kad vis tiek su tuo pasiūlymu išėjo žinodami, kad balsų koalicijoje nėra“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Į šiuos komentarus G. Skaistė turi atsakymą.

„Pasaulis nesibaigia ties šia kadencija, yra dar ir kita kadencija. Man atrodo, taip pat nesibaigia mūsų sprendimų priėmimas tik su šia valdančiąja dauguma, yra, matyt, Seimo narių ir daugiau“, – teigė finansų ministrė.

Tačiau ir opozicija į šį siūlymą žiūri kreivai. Apie naujus mokesčius artėjant Seimo rinkimams nenori nė kalbėti.

Ir draudimui, ir tiems žmonėms pakenks, ir į biudžetą reikšmingos sumos, kuri kažką realiai išspręstų, tikrai nesurinks.

„Dalis sutarčių, ypač, kas susiję su būsto įsigijimu, lizingu, tu privalai draustis“, – pabrėžė Seimo narys (DFVL) Saulius Skvernelis.

Teigiama, kad toks mokestis ne tik socialiai neteisingas, o ir sumažintų norinčiųjų draustis.

„Jeigu jie apsidraudžia, valstybei yra mažiau išlaidų tiek įvairiausių stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų metu“, – nurodė S. Skvernelis.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, draudimo sutarčių apmokestinimas turėtų būti įvestas tik brangesniam turtui ir ne pagrindiniam būstui. Tad Finansų ministerija nusileido, esą mokestį paskolų turėtojams galėtų penkeriems metams atidėti. Tikisi, kad per tiek laiko pastebimai sumažės palūkanos.

Finansų ministrė skaičiuoja, kad kasko, papildomo sveikatos, ar būsto draudimo sutartys per metus brangtų nežymiai, vidutiniškai 9 eurais.

„Ir draudimui, ir tiems žmonėms pakenks, ir į biudžetą reikšmingos sumos, kuri kažką realiai išspręstų, tikrai nesurinks“, – sakė V. Mitalas.

„Partijos savo programose įsirašo 3, 3,5, 4 procentus, bet nepasiūlo jokių konkrečių būdų, kad tie dalykai būtų pasiekti“, – nurodė G. Skaistė.

Klausimas, kaip 3 procentus nuo BVP gynybos finansavimui būtų sekęsi pasiekti, jei ne banko solidarumo mokestis. Šiemet bankai prie gynybos prisidės maždaug 220 milijonų, pernai sumokėjo apie 260 milijonų eurų.

Nors buvo įvestas laikinai, Seimas solidarumo mokestį pratęsė. Tiesa, iš jo kitąmet bus galima surinkti jau tik 50-60 milijonų. Tai reiškia, ateityje reikės galvoti, iš kur paimti kur kas daugiau nei G. Skaistės įvardytas 100 milijonų.

„Manau, kad galime tai turime aptarti koalicijos formate, o ne viešai“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Vienas ekonomikos augimo procentas papildomai atneša maždaug 180 mln. eurų į biudžetą. Jei Lietuva žygiuos taip toliau ir nesuks Estijos keliu, kuri padidino pagrindinius mokesčius ir trejus metus neišlenda iš recesijos, tada iš ekonomikos augimo turėsime daug daugiau pinigų“, – nurodė V. Mitalas.

R. Budbergytė siūlo reikiamus pinigus skolintis tarptautinėse rinkose.

„Tegul valdantieji, kurie nesugeba galvų pasukti ir atsako jums į tą klausimą, o kai mums reikės paimti, tai  jau ir pasakysime, iš kur paimti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Papildomai pasiskolinusi Lietuva gynybai šiemet skyrė 3,2 procento nuo BVP. Pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai, Lietuva šiuo metu ketvirta tarp NATO valstybių.