Kasdien kala, gręžia, o per langus atsiveria tik pastolių vaizdelis, tačiau gyventojai įsitikinę, kad pakentėti verta.

Vyras, paklaustas, ar laukia rezultatų, atsakė: „Labai laukiame.“

Kol vieni į transformaciją tik pakeliui, kiti nerimauja, kiek už galutinį rezultatą teks susimokėti.

Namo pirmininkė Tamara pasakojo, kad daugiabutis priduotas dar gegužę, o sąskaitų nėra iki šiol.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gyventojai laukia. Mes maždaug žinome, kiek bus kiekvieno buto kaina už renovaciją, bet oficialių skaičių dar negavome. Viskas labai uždelsta – labai ilgai užsitempė“, – šnekėjo Tamara.

Renovuoti daugiabutį kainavo daugiau nei milijoną. Preliminariai skaičiuojama, kad daugiausia prisidėti teks keturių kambarių buto savininkui – apie 12 tūkstančių eurų.

„Mes dar spėjome į paskutinį vagoną įšokti, kad mūsų kainos buvo ganėtinai neaukštos. Dabar, kiek žinau, dviejų kambarių butas Rinktinės gatvėje – 30 tūkstančių“, – aiškino namo pirmininkė.

„Pokytis yra nemenkas, ypač dėl karo Ukrainoje infliacija buvo tikrai didelė“, – pabrėžė VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ įgyvendinimo skyriaus vadovė Loreta Naujokaitienė.

Tačiau kalta ne tik infliacija. Kol gyventojai laukia reikalingų popierių, kainos spėja pasikeisti keliskart.

„Nuo gyventojų sutikimo iki renovacijos pradžios optimistiškai žiūrint dvejus metus. Pačios biurokratinės procedūros labai klampios, ilgos, sudėtingos“, – kalbėjo Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas.

Daugiabučių renovacija padeda atsikratyti ne vien „sovietinės estetikos“, bet ir mažina šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro.

„Už šildymą kainos sumažėjo per pusę. Šioje vietoje gyventojai tikrai yra patenkinti“, – tvirtino Tamara.

„Tai yra didelė pagalba valstybei, tam, kad mes būtume energetiškai nepriklausomi“, – teigė A. Čaplikas.

Tad Aplinkos ministerija turi ambicingų planų. Per artimiausius tris dešimtmečius renovuoti 30 tūkstančių daugiabučių.

„Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių daugiabučių ir maždaug tarp 4–5 tūkstančių daugiabučių yra renovuota per valstybinę programą“, – sakė aplinkos ministras.

Dabartiniai tempai – kuklūs. Renovuoti nepavyksta nė pusės tūkstančio daugiabučių per metus.

„Juk buvo kalbama apie 1000 per metus renovuotų namų, net nekvepia tokiais skaičiais“, – aiškino A. Čaplikas.

„Valstybinė renovacijos programa yra labai sėkminga Lietuvoje, žiūrint su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Ten, kur valstybinės programos, tokio pasisekimo nėra niekur ir iš mūsų mokosi“, – nurodė aplinkos ministras.

Ir esą toliau bus tik blogiau.

„Renovacijos procesas ir taip dabar vos vos juda, jis tikrai dabar sustos stipriai“, – pabrėžė A. Čaplikas.

Mat ministerija beveik perpus nuo spalio mažina valstybės paramą daugiabučių renovacijai.

„Mūsų specialistai skaičiavo nuo 30 procentų iki 18 – tai yra A klasė, o B klasėje nuo 30 iki 12“, – kalbėjo Lietuvos būsto rūmų prezidentas.

„Didžiąja dalimi mūsų klientai yra linkę žiūrėti į kainas ir kuo brangesnis, tuo mažiau patrauklesnis yra produktas“, – šnekėjo L. Naujokaitienė.

Vietoje subsidijų už renovuotą kvadratinį metrą, valstybė mokės fiksuotą įkainį.

„Tai sumažina valstybės kišimąsi į renovaciją, pagreitiną procesą, leidžia lengviau gyventojams ir valstybei planuoti finansus“, – nurodė S. Gentvilas.

„Sudarytoms sutartims pokyčiai įtakos tikrai neturės“, – teigė L. Naujokaitienė.

„Tiesiog pagal savo patirtį galiu pasakyti, kad žmonės nepasirašys renovacijai, nes mes dar 30 procentų gavome ir tai reikėjo žmonėms aiškinti, kalbėti, bendrauti, kad pasirašytų“, – aiškino namo pirmininkė.

Tačiau ministras atviras – biudžete tiesiog nebėra pinigų.

„Kadangi buvome kažkada įpratinę kartais 100 procentų remti renovaciją, dabar visi nori labai daug pinigų, bet pinigai eina kariuomenei, krašto apsaugai, švietimui“, – pabrėžė aplinkos ministras.

Kasmet valstybė daugiabučių renovacijai skiria nuo 300 iki 400 milijonų eurų ir tai daugiausia europinės lėšos.

„Administratoriams reikia suprasti, kad pinigai neauga ant medžių“, – sakė aplinkos ministras.

„Prioritetas suteikiamas A klasei, kam? B klasė, kuri yra priimtina, yra pigesnė ir priimtina daugeliui gyventojų, tikrai išsprendžia daugelį problemų. Tai šiuo laiku nėra būtinybės to daryti, klimatas šyla, žiemos šiltėja“, – šnekėjo A. Čaplikas.

Parama nesikeis tik A klasės skydinei renovacijai. Anot ekspertų, ji yra kur kas brangesnė nei įprasta ir šiuo metu vadinama eksperimentine. Kiek daugiau nei du trečdaliai pastatų Lietuvoje yra D energinės klasės.

Kad Lietuva taptų klimatui neutrali, juos visus sutvarkyti reikia bent iki B klasės.