M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijai pirmininkavusi Vyriusybės vadovė žurnalistams tvirtino, jog vis dar ieškoma optimalaus sprendimo kaip įgyvendinti pastarąją idėją, nors ji nesusilaukė „daug entuziastų“.

„Tai yra idėja, kuri tikrai nėra padėta į stalčių, yra įvairių turbūt būdų, kaip galima tą idėją įgyvendinti. Yra sudėtingų labai būdų, kurie reikalautų kažkokio didelio galbūt pokyčio įvairiose informacinėse sistemose (...), bet yra ir kitų idėjų kaip galima būtų šitą mintį įgyvendinti, kad žmonės atvykę į Lietuvą pamatytų Čiurlionio vardą, Čiurlionio atvaizdą,“ – žurnalistams sakė premjerė.

I. Šimonytė renginio metu kvietė M. K. Čiurlionį švęsti kaip lietuviškąjį genijų ir modernios pradžios šalyje simbolį, akcentavo svarbą garsinti jo vardą ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

„Neteisinga, kad dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Čiurlionis buvo ilgam išnykęs iš Europos meninio gyvenimo žemėlapių ir tvirtai neįaugo į Vakarų kultūros istoriją. Todėl kiti ir visi vėlesni metai ne tik proga, bet ir pareiga atskleisti jo genialumą, unikalumą ir jo kūrybos reikšmę Lietuvai ir pasauliui,“ – kalbėjo ministrė pirmininkė.

(...) Yra ir kitų idėjų kaip galima būtų šitą mintį įgyvendinti, kad žmonės atvykę į Lietuvą pamatytų Čiurlionio vardą, Čiurlionio atvaizdą.

 

Anot premjerės, parengta programa ne tik leis „atrasti Čiurlionio pasaulius“, bet ir kvies juose atrasti save.

„Mes galvojome ir mąstėme kaip iš tikrųjų turėtų Čiurlionio programa atrodyti, kaip jis ją norėtų turėti ir pagalvojom, kad sukursim matricą pagal sonatos formą,“ – kalbėjo įprasminimo ir sklaidos komisijos pirmininkės pavaduotoja Gabrielė Žaidytė.

„Renginių ir idėjų diapazonas yra labai daugiasluoksnis ir platus: nuo gėlės – šiuo metu kuriamas bijūnas Čiurlioniui – iki kosmoso. Labai tikimės, kad Čiurlionio gimimo dieną kitais metais Čiurlionio muzika skambės iš kosminės stoties,“ – sakė ji.

Iš viso Vyriausybės patvirtintame M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais plane numatytos 129 veiklos, kurias įgyvendina apie 70 programos bendraautorių, jos vyks daugiau kaip dešimtyje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, kitose valstybėse.

M. K. Čiurlionio metų programą sudaro įamžinimo ir atminties projektai, įvairūs menininkui dedikuoti renginiai, parodos, koncertai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių bei regionų iniciatyvos.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.