Skirtumai – esminiai

Net jei automobilio variklio tepalus keičiate kas 5–8 tūkst. nuvažiuotų kilometrų, negalite būti ramūs dėl savo automobilio techninės būklės. Ypač jei joje sumontuota automatinė pavara.

Specialistai pataria, ką apie alyvos keitimą reikėtų žinoti automatinių pavarų automobilių vairuotojams ir kodėl nevalia ignoruoti gamintojų rekomendacijų.

„Pavarų dėžės, kaip ir variklio, alyvą reikia stebėti ir laiku keisti tokiais intervalais, kokius nurodo gamintojas. Ypač atidiems reikia būti automobilių su automatine pavarų dėže savininkams, nes čia net menkiausias alyvos trūkumas gali sukelti rimtų gedimų, o bet kokie eksperimentai – brangiai kainuoti“, – perspėjo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis.

Pasak alyvos ir tepalų gamintojų atstovo, automatinės pavarų dėžės alyvą reikia keisti priklausomai nuo dėžės tipo ir nuvažiavus skirtingą skaičių kilometrų.

„Vairuotojams, kurių automobiliuose įtaisyta dvigubos sankabos transmisija (DSG), ypač populiari „Volkswagen“, „Audi“, „Ford“ ar „Porsche“ markės automobiliuose, alyvą keisti patariama kas 50–80 tūkst. km. Jeigu transmisija belaipsnė (CVT), tuomet keisti alyvą rekomenduojama kas 60–120 tūkst. km.“, – patarė ekspertas.

Požymis: jei pa­va­rų dė­žė pra­dė­jo pa­va­ras jung­ti ašt­riau, de­rė­tų patik­rin­ti pa­va­rų dė­žės aly­vos lygį. / Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

Klaidina mitai

Alyvos keitimo intervalas dažniausiai būna nurodytas automobilio gamintojo rekomendacijose, tačiau pasitaiko, kad kai kurie gamintojai nurodo, jog pavarų dėžei nereikalinga jokia priežiūra. A. Husiatynskio teigimu, net ir tokiu atveju nuvažiavus 250 tūkst. km reikia keisti alyvą ir filtrus, o patingėjus tuo pasirūpinti neišvengiama problemų.

Vairuotojams, kurių automobiliuose įtaisyta dvigubos sankabos transmisija (DSG), alyvą keisti patariama kas 80 tūkst. km. Jeigu transmisija belaipsnė (CVT) – kas 120 tūkst. km.

Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovo Tomo Marecko teigimu, ne visi supranta, kad automatinėms pavarų dėžėms keisti alyvą būtina. Prisirinkę klaidinančios informacijos vairuotojai nusprendžia to nedaryti, tačiau vėliau vis tiek būna priversti kreiptis pagalbos.

„Naujų automobilių savininkai nekeitę alyvos gali nuvažiuoti ir 200 tūkst. km, tačiau vėliau vis tiek susidurs su problemomis. Net ir tuo atveju, jei nusipirkęs naudotą automobilį vairuotojas laiku pastebi, kad nebuvo keista automatinės pavarų dėžės alyva, ir tuo pasirūpina, labai tikėtina, kad problemų išvengti nepavyks, nes keisti alyvą – prevencinis veiksmas“, – apie darbe pasitaikančias situacijas pasakojo meistras.

Dažniau: naudojant priekabą ar dažnai vykstant į mišką, pavarų dėžės alyvą rekomenduojama keisti kas 25 tūkst. km. / V. Miliaus nuotr.

Neignoruokite signalų

T. Marecko teigimu, jeigu vairuotojas neranda gamintojo pateiktos informacijos apie alyvos keitimo intervalą, o prietaisų skydelyje neįrengta įspėjimo lemputė, užsideganti, kai kyla problemų pavarų dėžėje, tuomet reikėtų įvertinti pačios alyvos būklę.

Pirmieji požymiai, kad alyva nebetinkama naudoti – patamsėjusi spalva ir juntamas naftos produktų degimo kvapas.

„Naujai pakeista tvarkingos automatinės transmisijos alyva yra rausvos, žalsvos arba gelsvos spalvos, tad jei pavarų dėžės karteryje matoma alyva pageltonavusi ar net pajuodavusi, ją būtina keisti“, – aiškino T. Mareckas.

Specialisto žodžiais, labai svarbu periodiškai patikrinti automatinės pavarų dėžės alyvos lygį, nes tai tampa viena dažniausių gedimo priežasčių.

„Pirmas signalas – jei pavarų dėžė pradėjo pavaras jungti aštriau. Pavarų perjungimas važiuojant automobiliu su automatine pavarų dėže turi vykti sklandžiai, tad jei pajutote, kad aukštesnė pavara jungiama pavėluotai, reikėtų patikrinti pavarų dėžės alyvos lygį“, – teigė pašnekovas.

Pasak T. Marecko, nauji modeliai dažniausiai nebeturi alyvos lygio matuoklio, todėl pačiam tai atlikti ne visada įmanoma. Netikrinant ar nekeičiant pavarų dėžės alyvos, ilgainiui gali tapti sunku įjungti pavarą arba jas jungiant bus juntamas trūkčiojimas. Blogiausiu atveju pavarų išvis bus neįmanoma įjungti ir automobilį teks transportuoti į autoservisą.

Stebėkite: jei sena alyva yra pageltonavusi ar net pajuodavusi, ji nebetinkama naudoti / „Scanpix“ nuotr.

Taupo ne vietoje

Vairuotojai dažniausiai klaidų daro bandydami sutaupyti ne ten, kur tai galima daryti. „Total“ atstovas A. Husiatynskis akcentavo, kad ypač svarbu naudoti tik tos specifikacijos ir sertifikacijos alyvą, kurią nurodo automobilio gamintojas.

„Pagailėjus pinigų kokybiškai alyvai ir pasirinkus pigesnę, vėliau tenka kelias dešimtis kartų daugiau sumokėti už transmisijos remontą, todėl ypač svarbu atsižvelgti ir į alyvos kokybę. Taip pat patartina rinktis produktus tų gamintojų, kurie tiesiogiai bendradarbiauja su automobilių gamintojais ir vairuotojams gali pasiūlyti specializuotų alyvų įvairių tipų transmisijoms“, – aiškino jis.

Kita dažniausiai pasitaikanti klaida, pasak T. Marecko, tinkamos specializacijos neturinčių meistrų pasirinkimas arba eksperimentavimas savo jėgomis.

„Meistras, įgudęs keisti variklio alyvą, nebūtinai sugebės pakeisti transmisijos alyvą. Bandyti sutaupyti ir šiuos darbus atlikti savarankiškai taip pat nėra gera mintis. Be specialios įrangos iš pavarų dėžės pavyks išleisti tik apie 30–50 proc. senos alyvos, o joje likusi didesnė dalis senosios neužtikrins gero tolesnio automatinės pavarų dėžės darbo“, – pabrėžė meistras.

Jo žodžiais, pakeisti automatinės pavarų dėžės alyvą, priklausomai nuo reikiamo jos kiekio, gali kainuoti nuo 25 eurų. Automatinės pavarų dėžės remonto kaina, patingėjusiems ją tinkamai prižiūrėti, gali būti net aštuonis kartus didesnė.

Orientyras: net jei gamintojai nurodo, kad pavarų dėžei nereikalinga jokia priežiūra, nuvažiavus 250 tūkst. km vis tiek reikėtų ją apžiūrėti. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Priežiūros patarimai

Pavarų dėžės alyva padeda apsaugoti judančias dalis sumažindama trintį ir pernešdama nuo jų šilumą. Pavarų dėžės alyva yra specialiai sukurta automobilių, sunkvežimių ir pramoninių mašinų sklandžiam transmisijos darbui ir diferencialams. Ji pasižymi dideliu klampumu, kad būtų lengvai paskirstoma ir galėtų užtikrinti maksimalią pagrindinių judančių dalių apsaugą.

Pavarų dėžės alyva skirta gyvybiškai svarbioms automobilio sistemoms, pavyzdžiui, guoliams varančiose ašyse, diferencialams ir pramoninėms pavarų dėžėms, apsaugoti nuo susidėvėjimo ir karščio pažeidimų.

Be specialios įrangos iš pavarų dėžės pavyks išleisti tik apie 30–50 proc. senos alyvos.

Pavarų dėžės alyvos skirstomos pagal bendrą našumą, o GL-4 ir GL-5 klasės alyvos yra labiausiai paplitusios rinkoje. Daugumai automobilių reikalinga GL-4 pavarų dėžės alyva, o sunkiasvoriams automobiliams, pavyzdžiui, sunkvežimiams ir sportiniams automobiliams, gali prireikti GL-5 pavarų alyvos.

Netinkamas alyvos naudojimas, pavyzdžiui, tepant variklio alyvą pavarų dėžei, galima sukelti svarbių pavarų dėžės komponentų koroziją, įbrėžimų ir įdubimų.

Vairuojant automobilį įprastomis sąlygomis, pavarų dėžės alyvą rekomenduojama keisti kas 48–80 tūkst. km, kai automobilio pavarų dėžė automatinė, ir kas 96–160 tūkst. km – kai mechaninė. Jei reguliariai naudojate savo automobilį sunkiomis sąlygomis, pvz., naudojate priekabą ar neretai vykstate į mišką, pavarų dėžės alyvą rekomenduojama keisti kas 25 tūkst. km.

Perjungdami pavaras atkreipkite dėmesį, ar pavaros lengvai persijungia, ar jaučiasi pasipriešinimas. Keistas svilimo kvapas, švilpimo ar brūžinimo garsai taip pat nurodo, kad jau laikas pakeisti pavarų dėžės alyvą.

Pavarų dėžės alyvos efektyvumas laikui bėgant mažėja – trintis nušlifuoja judančias dalis, o mažytės metalo dalelės lėtai kaupiasi pavarų dėžės alyvoje. Šie veiksniai ilgainiui pablogina pavarų dėžės alyvos tepimo savybes, todėl jei pavarų dėžės alyva nebus išleidžiama ir periodiškai keičiama, sutrumpės transmisijos veikimo laikas. Vėluojant pakeisti pavarų dėžės alyvą, didėja tikimybė, kad prastės transmisija ar kitos automobilio sistemos.