Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžio.

Pernai lapkritį Valstybės gynimo tarybos patvirtintas Valstybės gynybos planas apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.

„Prezidentas pabrėžė, kad visuotinis valstybės gynybos plano įgyvendinimas ir jo veikla įgauna pagreitį, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas. – Susirinkime matėme valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo organizacijų įsitraukimą ir jungimąsi, bendrą pastangą įgyvendinant valstybės gynybos plane numatytas užduotis.“

Pasak T. Godliausko, tarybos posėdyje aptartas sąjungininkų vaidmuo Lietuvos visuotinėje gynyboje, buvo apžvelgtos valstybės institucijų pastangos užtikrinant gyventojų judėjimo kontrolę, perkėlimą, evakuaciją.

Prezidentas pabrėžė, kad visuotinis valstybės gynybos plano įgyvendinimas ir jo veikla įgauna pagreitį.

„Taryba iš principo pritarė, kad tarpinstitucinis koordinavimasis, ryšių tarp organizacijų, savivaldybės, verslo, nevyriausybinių mezgimas yra vienas iš pagrindinių ir jis yra sėkmė į visuotinumą, sėkmė į bendrus, suderintus veiksmus“, – teigė prezidento patarėjas.

Posėdžio metu aptartas ir išeivijos lietuvių vaidmuo karto padėties metu.

„Rusijos karas Europoje prieš Ukrainą parodė, kokia svarbi visos visuomenės parama užpultai šaliai. Visuomenės parama ne tik padedant, remiant užpultos šalies teritoriją, besiginant, tačiau ir veikiant už tos šalies ribų“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės Visuomeninių reikalų ir specialiųjų projektų komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė.

Anot jos, dokumentuose diaspora yra numačiusi tris veiklos kryptis, kaip galėtų prisidėti prie šalies gynybos.

„Tai yra užsienio šalies visuomenės parama – informacinis laukas, advokatavimas, žiniasklaidos, kitų šalių diasporos įtraukimai“, – sakė I. Petraitytė-Lukšienė.

Dar viena kryptis – sužeistų žmonių evakuacija, materialinių resursų vadyba.

„Be galo svarbus valstybės institucijų poreikių iškomunikavimas, aiškus įvardijimas, ko reikia užpultai šaliai iš diasporos ar iš kitų šalių institucijų“, – teigė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė.

Ji taip pat akcentavo Rusijos propagandos identifikavimo Vakarų šalyse svarbą, miestų partnerysčių reikšmę.

Taryba posėdyje taip pat aptarė Ukmergės rajono savivaldybės ir komendanto instituto sąveiką visuotinėje gynyboje.

„Mūsų tikslas šiame darbe buvo sąveikos su karo komendantūros kūrimas, kas būtų svarbu identifikuoti visuotinės gynybos užtikrinimui reikalingas priemones ir resursus, nustatyti gyvybiškai svarbius objektus, jų apsaugą, nustatyti dalyvius, kurie gali būti įtraukti į visuotinę gynybą“, – kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė.

„Daug dirbome su mums pateiktomis evakuacijos užduotimis, tai ir kolektyvinės apsaugos statinių identifikavimas, taip pat resursų tam užtikrinimas“, – pridūrė ji.

Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, kurioje svarstomas Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimas, numatytų priemonių ir dalyvių pasirengimas.

Taryboje dirba skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovai.