„Ar jis (prezidentas – ELTA) kažką konkrečiai pasisakė apie savo antisemitinius patarėjus? Ne? Kai pasisakys, tada ir pakalbėsime“, – žurnalistams prie Vyriausybės kalbėjo G. Landsbergis. 

Panašiai konservatorių pirmininkas atsako ir į žurnalistų pasiteiravimą, ar pastaruoju metu viešojoje erdvėje įsiplieskusios diskusijos nedevalvuoja antisemitizmo sąvokos apskritai.

„Jus man pasakykite“, – teigia ministras.

Klausiamosiomis tezėmis G. Landsbergis kalba ir priminus prezidento žodžius, jog kalbos apie antisemitines pažiūras propaguojančius patarėjus Prezidentūroje yra tik šmeižtas.

„Ar prezidentas kažką pasakė apie žmones, kurie yra redagavę antisemitinius tekstus žiniasklaidoje. Ar jis yra kažką pasakęs“, – teigė G. Landsbergis, galiausiai pažymėdamas, kad savaitgalį įsiplieskusią diskusiją galės tęsti tik išgirdus prezidento vertinimą.

„Kai pasakys savo vertinimą, tada aš galėsiu tai įvertinti. Dabar kol kas jis kalba apie mane, apie premjerę... Ne pirmą kartą“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad sekmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, jog, jo nuomone, prezidento G. Nausėdos patarėjų komandoje yra žmonių, kurie slapčia tikisi antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – kreipdamasis į TS-LKD suvažiavimo dalyvius teigė G. Landsbergis.

„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio“, – kalbėjo konservatorių lyderis, netiesiogiai referuodamas į prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną.

Prezidentas G. Nausėda atmeta tokius ministro pareiškimus ir pavadino tai „dar vienu nevaldomo liežuvio pavyzdžiu“.

„Matyt, pastaruoju metu užsienio reikalų ministrą prispaudė tiek visokių rūpesčių, kad jis, matyt, nusprendė smogti atgal. Tačiau lygiai tokiu pačiu pagrindu aš galėčiau jį patį pavadinti visokiais epitetais, nepateikdamas nei jokių įrodymų, nei jokių argumentų“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaila, kad dar pakankamai jaunas žmogus eina tokiu nevisai tinkamu keliu. Bet čia jo problemos“, – pridūrė jis.

Stebint augantį „Nemuno aušros“ populiarumą, G. Landsbergis jau anksčiau pakvietė tradicines partijas kalbėtis ir kurti „sanitarinį kordoną“ – taip, anot jo, užkertant kelią radikalių politinių jėgų patekimui į valdžią.

G. Landsbergis prezidento prašo įrodymų dėl neva „butaforinių“ URM konkursų

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad Užsienio reikalų ministerijoje (URM) rengiami konkursai tėra butaforinė priemonė užmaskuoti jau priimtus sprendimus, diplomatijos vadovas G. Landsbergis prašo pateikti tai pagrindžiančius faktinius įrodymus.

„Kiekvienais metais 50 žmonių, praeinantys konkursus, iš maždaug 180-200 besikreipusių – butaforinė priemonė? Reiktų gal faktų kokių pateikti. Iš oro aš galiu prisigalvoti bet kokių pasakymų“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė G. Landsbergis.

Kaip skelbta anksčiau, G. Nausėda sakė nenustebo sužinojęs, jog ministro patarėjas ir URM sekretorė buvo paskirti į diplomatinę tarnybą. Pasak jo, ministerijoje rengiami konkursai tėra butaforinė priemonė užmaskuoti G. Landsbergio priimtus sprendimus.

Šalies vadovas jau ne kartą akcentavo turįs lūkestį, kad po Seimo rinkimų paskirtas naujasis užsienio reikalų ministras peržiūrėtų URM vykstančius procesus.

Tuo metu pats G. Landsbergis pabrėžia, kad vykdomas konkursas yra vienintelė priemonė diplomatinių atstovų skyrimui. Pasak jo, ataka prieš konkursą laimėjusią sekretorę yra siekis pakenkti jam asmeniškai.