Ventės rago ornitologai tinklus įrengė nendrynuose. Jie nusitiesė kone 40 metrų.

„Voratinklinės gaudyklės yra tokios, kur visam pasaulyje su jomis gaudo, bet jos turi daug minusų. Ten labai didelių kiekių negali gaudyti, paukštis įkrenta ir įsipainioja. Dabar gaudysime kregždes, tai su jomis paprasčiau – jos įkrenta ir išimi, kaip iš hamako“, – pasakojo ornitologas Vytautas Eigirdas.

Kad paukščiai į šias gaudykles pultų, ornitologai imasi gudrybės. Ant tinklų kabina garso kolonėles.

„Pamary – nendrynų krūvos, bet kai paleidi kregždžių įrašą – tai jos atskrenda, galvoja – čia gera vieta nusileisti. Jos leidžiasi būtent ten, kur mums reikia. Mes galim kažkiek pagauti, sužieduoti“, – nurodė ornitologas.

Įspūdingiausia būna, kai prieš temstant būriai susirenka ir joms reikia per trumpą laiką nusileisti į tą nendryną.

Į Kuršių marių nendrynus reikia eiti vakare.

„Kiekvieną vakarą, atrodo, norisi išsižioti, žavėtis, džiaugtis, kaip nuostabiai viskas atrodo. Likus pusvalandžiui iki saulės nusileidimo, jų nėra daug, bet vis daugėja danguje. Pamatysime keletą tūkstančių, jeigu ne dešimtimis tūkstančių kregždžių danguje“, – šnekėjo ornitologė Gabrielė Šlušnytė.

Kregždžių būriai net ornitologams žadą atima.

„Įspūdingiausia būna, kai prieš temstant būriai susirenka ir joms reikia per trumpą laiką nusileisti į tą nendryną. Tai atrodo, atskrenda debesėlis juodas ir pradeda lyti, bet lyja ne lietus, o kregždėm krenta“, – pabrėžė V. Eigirdas.

Suskaičiuoti, kiek kregždžių aplink nendrynus vakarais ratus suka – neįmanoma. Skrisdamos žiemoti, kregždės čia ilsisi ir nakvoja.

„Žmonės mato, kaip į nendrynus šimtai tūkstančių kregždžių rudenį nusileidžia, ir nesuprasdavo, kur jos dingsta, nes jos nusileidžia vakarais į nendryną ir po truputį dingsta. Žmonės ne taip seniai dar galvojo, kad kregždės lenda ir po vandeniu ar dumble žiemoja“, – tikino ornitologas.

Dabar ornitologai kregždes žieduoja. Tad žiedai parodo, kad jos žiemoti toli skrenda.

„Mažiukas paukštelis, bet vienas tolimiausių migrantų. Ypač šelmeninės kregždės gali nukeliauti net iki Pietų Afrikos. Prieš porą metų gaudėme ir vieną pagavome su Pietų Afrikos žiedu. Jos gali ir dešimtis tūkstančių kilometrų nuskristi“, – šnekėjo V. Eigirdas.

Žiedus maunantys ornitologai sako, kad kregždės – itin taikus paukštis.

„Šiaip kregždes gana lengva žieduoti, nes jos ramios. Jas sužieduojam ir iš karto paleidžiam. Tarkime, zylės mėgsta ir rankas apkapoti, pirštus. Tokios agresyvesnės“, – kalbėjo ornitologė.

Ne tik mums įdomu į kregždžių spiečių virš marių spoksoti. Tuo domisi ir briedis. Ką ornitologai daro – jis jau apie mėnesį stebi.

„Briedžiui smalsu ir kitur paklaidžioti. Jis domisi ir didžiosiomis paukščių gaudyklėmis. Tik kartą taip nutiko, kad į jas pats įkliuvo.

„Vakare ėjau pasivaikščioti ir pamačiau po tinklu palindusį briedį. Tinklas ant žemės ir tas briedis sau vaikšto. Gaila tinklo buvo, kad suplėšys, nes jis vis tiek agresyviai. Tai kvietėme pastiprinimą, kad tą tinklą pakeltume ir tą briedį išlaisvintume“, – pasakojo ornitologijos stoties darbuotoja Sigita Eigirdienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tik kai kuriems apylinkių gyventojams briedžio draugija apkarto. Mat jis drąsiai eina į sodybas ir obuolius skina.

Į tinklus prieš kelias dienas įkliuvo ir itin retas, vos penktą kartą Lietuvoje matytas paukštis – indinė nendrinukė. Ankščiau buvo sakoma, kad kregždės mūsų šalį palieka iki rugsėjo 8-osios, bet jos ratus virš nendrynų ilgiau suks.

„Kregždės jau masiškai skrenda, nes būriai dideli ir iki rugsėjo vidurio didės. Paskui nuo rugsėjo vidurio prasidės ta didžioji migracija Ventės rage, kurią žmonės mato, nes pradeda ne tik vabzdžialesiai paukščiai, kurie pirmieji pajuda, bet ir visi kikiliniai, zyliniai judėti. Tai būna masė, tada jau upeliais skrenda“, – šnekėjo ornitologas.

Pasak ornitologų, paukščiai stebi orus ir kai pas mus šilta – neskuba svetur.