Gaudo bandančius bėgti

Rugsėjis dar tik prasidėjo, todėl Klaipėdos mokyklų atstovai į pareigūnus dar nesikreipė prašydami rengti prevencines akcijas. Tačiau praktika rodo, kad netrukus panašių prašymų gali pasipilti.

„Praėjusiais mokslo metais tokių prašymų buvo nemažai. Mes ir patys buvome aktyvūs, turėjome visą renginių planą. Pareigūnai su dresuotais šunimis dažniau lankosi profesinėse mokyklose bei jų bendrabučiuose. Mat šiose mokyklose mokosi atsakyti už savo veiksmus galintys asmenys – vyresni nei 16 metų jaunuoliai“, – paaiškino Klaipėdos policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė.

Tokių renginių metu pareigūnai pasakoja apie tarnybą policijoje, kalba apie narkotikų žalą.

Kai pasirodo uniformuoti policininkai su šunimis, dažnai pamato iškalbingą moksleivių elgesį: vieni išsigąsta ir sustingsta, kiti skuba dingti, meta įkalčius pro langus.

Kartais pareigūnai apie būsimą patikrą informuoja iš anksto.

„Lygiai kaip vairuotojai, net žinodami apie reidą, ryžtasi vairuoti apgirtę, informuoti apie būsimą patikrą vaikai atsineša kvaišalų. Būna visko, kai kas bėga, o mes juos gaudome“, – patirtimi dalijosi miesto policijos komisariato vadovė.

Apžiūra traumuoja vaikus?

Prisimindama ankstesniais metais rengtas mokinių kuprinių patikras su tarnybiniais šunimis R. Bekėžienė atviravo, kad dabar ko nors panašaus bendrojo lavinimo mokyklose nebedaro.

Norėtume, kad šioje kovoje mums labiau padėtų tėvai.

Pasirodo, buvo gautas Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės raštas, kuriuo ji įspėjo, jog tiesioginė vaikų apžiūra nesuderinama su vaikų teisių reikalavimais.

Kai policiją pasiekia informacija, kad vaikai kuriose nors mokyklos vietose laiko kvaišalus, juos platina ar perduoda kitiems moksleiviams, pareigūnai tikrina šias vietas mokymo įstaigose tik tada, kai jose nėra moksleivių. Tokios patikros vykdomos susitarus su mokyklų administracija.

Tarnybiniai šunys užuodžia kvaišalus, aptinka jų pėdsakus.

Jeigu mokyklos administracija mato problemą, gavus tėvų sutikimą, policijos pareigūnai apsilanko mokyklose. Paprastai tokiose patikrose dalyvauja psichologai.

Nors kvaišalų į mokyklą atsinešę vaikai žino, kad vykdo nusikaltimą, juos nutveriant turi būti stengiamasi, kad nepatirtų psichologinės traumos ir netaptų patyčių aukomis.

„Čia yra labiau tėvų problema. Jie labai skirtingai reaguoja į patikras ir žinią, kad atžala piktnaudžiauja kvaišalais. Vieni besąlygiškai gina savo vaikus ar net slepia jų nusižengimus, kai kurie net toleruoja vaikų rūkymą. Tiesa, apie narkotikus to pasakyti negaliu. Bet yra ir tokių tėvų, kurie dėkoja policininkams už tai, kad sužinojo apie netinkamą vaikų elgesį“, – pasakojo komisariato vadovė.

Mokiniai patys siūlo išeitis

R. Bekėžienė pasakojo, kad gana veiksminga priemonė šioje kovoje yra bendravimas su mokyklų mokinių aktyvu. Vaikai patys siūlė, kaip su šia blogybe kovoti.

Pasirodo, šio meto moksleiviai yra itin atviri, siūlo neįtikėtinai veiksmingų būdų užkirsti kelią narkomanijai.

Pareigūnė minėjo, kad mokyklose platinama žinia apie anoniminę skambučių liniją +370 700 60 777, skirtą pranešti apie narkotikų platintojus.

„Tiesioginis kvaišalų perdavimas iš rankų į rankas nebevykdomas. Per įvairias programėles vaikai randa platintojus, kurių nėra matę ir nežino net jų vardų, – teigė R. Bekėžienė. – Kad galėtume užkirsti tam kelią, mums labai reikalingas visuomenės įsitraukimas. Norėtume, jog šioje kovoje mums labiau padėtų tėvai. Tenka konstatuoti, kad jie čia yra pasyviausi.“