Kaip skelbia organizacija, milijonuoju nuo 1992 metų jos ekshumuotu vokiečiu, žuvusiu Antrajame pasauliniame kare, identifikuotas buvęs karo medikas Maxas Beyreutheris (Maksas Bairoiteris).

Nustatydama jo tapatybę, kaip ir kitų žuvusių karių atvejais, Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga bendradarbiavo su Federaliniu archyvu Berlyne.

Asmens duomenų skyriaus ekspertai, naudodamiesi žinynais ir duomenų bazėmis, suderino kario identifikavimo žetono duomenis ir nustatė atitinkamą Vermachto dalinį, kur jis tarnavo.

Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Detlefas Fritzschas (Detlefas Fritčas) Kaune teigė, kad karių kapų priežiūra išlieka būtina ir neturi pabaigos.

„Tai ne XX amžiaus reliktas, ne valstybės galimybė, o žmonijos imperatyvas. Turint omenyje daugybę karių ir civilių Rusijos agresijos karo Ukrainoje aukų, karo aukų Europoje turi būti gedima kiekvieną dieną“, – sakė D. Fritzschas.

Pasak jo, nuo palaikų ekshumacijos iki perlaidojimo reikia nueiti ilgą kelią. Kariai identifikuojami pagal jų žetonus, taip pat uniformos detales, batus, specifines dantų plombas, kokios buvo naudojamos tik Vokietijoje.

„Tai reiškia, kad turime būti tikri, jog iš surastų kapų palaikus įmanoma paimti ir palaidoti juos vienose iš mūsų karo kapinių“, – BNS nurodė D. Fritzschas.

„Daug darbo laukia ateityje, tam reikia daugiau laiko ir pinigų. Jaunajai kartai, kaip ir mums, labai svarbu parodyti, ką atneša karas“, – pažymėjo perlaidojimą atliekančios organizacijos pirmininko pavaduotojas.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Solidarumo išraiška“

Anot jo, Vokietijos valdžia finansuoja apie 30 proc. karių perlaidojimų. Kitą dalį sudaro aukos, dovanos iš žmonių, žuvusiųjų šeimos narių.

„Kai kurie šeimos nariai šiandien yra čia, Kaune. (...) Mums yra didelė garbė žuvusius karius laidoti šioje žemėje, kur jie krito“, – kalbėjo D. Fritzschas, pridūręs, kad tarptautinė teisė valstybėms numato pareigą suteikti vietą jose žuvusiems kariams palaidoti.

Vokietijos Bundestago narys, Tremtinių, persikėlėlių ir vokiečių mažumų grupės pirmininkas Christophas de Vriesas (Kristofas de Vrisas) tvirtino, kad vokiečių mažuma Lietuvoje pripažįstama ir tiesia tiltą tarp šių valstybių, o kariai šiandien priimami be dvejonių.

Mums yra didelė garbė žuvusius karius laidoti šioje žemėje, kur jie krito.

„Esu tikras, kad prie to prisidėjo ne tik karo Ukrainoje grėsmės, bet ir humanitarinė Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos veikla“, – kalbėjo politikas, pabrėžęs, kad organizacija ypač nusipelno pripažinimo dėl anonimiškai palaidotų karių suradimo.

„Mūsų šiandienos minėjimą taip pat laikau solidarumo ir valios siekti bendro tikslo – apsaugoti mūsų laisvę ir demokratiją Europoje – išraiška“, – sakė Ch. de Vriesas.

Anot ceremonijoje dalyvavusio Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio, piliečio-kario konceptas, numatantis tam tikras abipuses valstybės ir kario pareigas, įvestas Prūsijos kariuomenėje prieš 200 metų ir iki šiol sudaro vieną pagrindinių ideologinių Bundesvero pamatų.

„Jis turi tokius aspektus, kad pilietis turi ginti savo tėvynę, turi pareigą, bet tėvynė turi pareigą juo rūpintis, jeigu kas nors atsitinka, jeigu žūsta – rūpintis jo kapais“, – sakė V. Rakutis.

„Taip susiklostė Lietuvos ir Vokietijos istorija, kad labai mažai tarpusavyje esame kariavę nuo XV amžiaus. (...) Ir tai susiję su mūsų simpatijomis ir pagarba vokiečių kareiviams. Būtent Bundesvero kariai šiuo metu Lietuvoje tarnauja NATO priešakinėse pajėgose ir taip pat yra kuriama Vokietijos brigada“, – kalbėjo jis.

Milijonasis ekshumuotasis

Iš 79 Kaune perlaidotų žuvusiųjų be minėto mediko iki šiol pavyko identifikuoti dar penkis: Wilhelmą Bellwiedą, Johannesą Heistą, Kurtą Hermanną Kieslingą, Ludwigą Laugelį ir Karlą Schmuckerį.

Milijonasis ekshumuotas buvęs karo medikas M. Beyreutheris iš dabartinės Saksonijos-Anhalto žemės buvo pašauktas į Vermachtą 1943-ųjų balandį ir tarnavo 1-osios tankų žvalgybos, rezervo ir mokymo divizijos 5-ajame dalinyje.

Jis žuvo prie Kelmės 1944-ųjų spalį ir buvo ekshumuotas pernai rugsėjį.

Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos, apie šio vokiečio kapą organizaciją informavo Adolfina Šležienė, kurios tėvas rado ir palaidojo M. Beyreutherį su dar dviem kariais 1944-aisiais, o lietuvių šeima prižiūrėjo kapą beveik 80 metų.

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sako kasmet perlaidojanti nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. žuvusiųjų kare. 46-iose šalyse ji rūpinasi karo aukų kapavietėmis, kurių skaičius siekia 2,8 milijono.

Tautinės sąjungos žiniomis, per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst. vokiečių karių. Apie 17,3 tūkst. jų identifikuoti ir palaidoti daugiau kaip 2 tūkst. kapaviečių visoje šalyje.

XIX amžiaus pabaigoje įkurtose Kauno karių kapinėse laidoti abiejuose pasauliniuose karuose žuvę įvairių tautybių, tarpukariu – tik Lietuvos kariai. Iki šiol čia buvo perlaidota 4,4 tūkst. vokiečių karių, kurių palaikai rasti Kauno apylinkėse.