„Galiu patvirtinti, kad tai Andrius Kubilius. (...) Pristačiau koalicijos partneriams ketinimą teikti kandidatą, kuris yra suderintas mano, kaip ministro pirmininko, ir Respublikos prezidento (...)“, – pirmadienį po valdančiosios koalicijos posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Pasak Vyriausybės vadovės, dėl A. Kubiliaus kandidatūros sutapo ir jos, ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonės – „kad tai būtų geras kandidatas teikti į naują Europos Komisiją“.

I. Šimonytė tvirtino teiksianti vieną kandidatūrą iš Lietuvos, nepaisant to, jog EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pageidavo dviejų – vyro ir moters.

„Visos šalys, kurios jau yra pateikusios savo kandidatus Komisijos pirmininkei, yra pateikusios po vieną kandidatą“, – pabrėžė premjerė.

Ingrida Šimonytė. L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot jos, Lietuvai būtų svarbu gauti eurokomisaro portfelį, susijusį su strateginiais Europos Sąjungos (ES) tikslais ir strategine darbotvarke. Kaip tokias ji nurodė atsakomybės sritis, susijusias su Bendrijos atsparumu įvairiems iššūkiams, ES plėtrą ir konkurencingumą.

I. Šimonytės teigimu, sunku sugalvoti sritį, kurios portfelio A. Kubilius negalėtų turėti.

Kandidatą ji apibūdino kaip ES ekspertą ir didelį europietiškos minties entuziastą.

Kada Seime galėtų būtų balsuojama dėl šios kandidatūros, kol kas nežinia.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmetė galimybės, jog tai galės vykti ir prasidėjus Seimo rudens sesijai, tai yra po rugsėjo 10-osios.

„Pirmas etapas yra aptarimas frakcijose ir priklausomai nuo to, koks bus sprendimas dėl palaikymo, galima būtų arba rengti neeilinę sesiją, arba galbūt palaukti eilinės sesijos. Nenoriu užbėgti už akių pokalbiui frakcijoje, kadangi jis nulems, ar yra palaikymas. Iki tol kalbėti apie neeilinę sesiją nėra prasmės“, – sakė ji.

Viktorija Čmilytė-Nielsen. L. Balandžio / BNS nuotr.

Seimo vadovė teigė, kad A. Kubiliaus kandidatūrą galima vertinti pozityviai, nes tai didelės patirties turintis politikas, „visose svarbiausiose, kertinėse pozicijose buvęs ir labai universalus politikas“.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį taip pat sakė negalinti iškart pareikšti paramos A. Kubiliaus kandidatūrai.

„Šiandien jokiu būdu Laisvės partija, tikriausiai ir kiti koalicijos partneriai, negalėjo premjerei iš karto pasakyti: taip, žinoma, mes 100 proc. balsuosime tą dieną, kada bus balsavimas. Turime grįžti į savo frakcijas, gerbiame kiekvieną Seimo narį, kuris turi balsą ir kuris gal norės užduoti kokį klausimą kandidatui į eurokomisarus“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė. L. Balandžio / BNS nuotr.

Labai svarbu, kad Lietuva komunikuotų ir tam tikrą ambiciją, ir viziją Europai, nes dabar ką mes darėme, mes kalbėjome tik apie pavardes, skendome rūmų intrigose, ir pagaliau visa tai baigėsi.

Ji apgailestavo, kad Lietuva laukė paskutinės dienos, kurią buvo nurodžiusi EK pirmininkė, pateikti kandidatūrą.

„Labai svarbu, kad Lietuva komunikuotų ir tam tikrą ambiciją, ir viziją Europai, nes dabar ką mes darėme, mes kalbėjome tik apie pavardes, skendome rūmų intrigose, ir pagaliau visa tai baigėsi. Dabar turime kandidatūrą, turime galimybę aiškiai su ta kandidatūra aptarti tai, ko norime pasiekti Europos Komisijoje“, – tvirtino Laisvės partijos lyderė.

A. Kubiliaus kandidatūra į EK pradėta svarstyti, kai prezidentas G. Nausėda atmetė konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į šias pareigas.

Lietuvos kandidatą į EK siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti prezidentas ir Seimas.

Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente (EP) dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.