Anot jo, brigados dislokavimui reikalingos infrastruktūros įrengimo darbai vykdomi „visa sparta“.

„Darome viską, kad plano B nebūtų, kad būtų tiktai planas A“, – Vilniuje žurnalistams trečiadienį teigė prezidentas.

Liepos viduryje pasirodžiusioje „Business Insider“ publikacijoje teigta, kad Vilnius informavo Berlyną, jog brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią. Vokietijos gynybos ministerijoje dėl to surengtas posėdis, tačiau nepriimta sprendimų.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas šį pranešimą, tvirtino, kad Lietuva ir toliau siekia, jog Vokietijos brigada Lietuvoje pilnai būtų dislokuota iki 2027 metų pabaigos, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B.

Antradienį interviu Žinių radijui metu prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, jog prezidentas nėra matęs plano B dėl vokiečių brigados.

Pagal Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų pasirašytą susitarimą, Vokietijos karių brigada Lietuvoje bus dislokuota iki 2027 metų pabaigos, o iki to laiko Vilnius įsipareigoja įrengti visą jiems būtiną infrastruktūrą.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.