Skundą parašė anonimas

Informaciją apie šį įvykį klaipėdietis paskleidė viešai. Jis nurodė, kad mušamas šuo buvo jaunas, veikiausiai vilkšunis.

„Esi vyresnio amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, šuniuką nusivedei į Minijos g. 135 namo laiptinę. Kaip tu jautiesi? Šuniukas cypė ir inkštė, kai mušei jį per galvą, purtei. E. policijai pareiškimas nusiųstas“, – teigė po anonimo kauke pasislėpęs klaipėdietis.

Klaipėdos pareigūnai patvirtino iš tiesų gavę pranešimą apie šį įvykį. Jie taip pat nurodė, kad daugiau panašių pranešimų šiemet negavo.

„Buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Minijos g., vyras galbūt mušė šunį. Pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2024 m. ikiteisminių tyrimų dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais (pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį) Klaipėdos mieste nėra pradėta. Administracine tvarka nubaustų asmenų taip pat nėra (pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 ir 18 dalis)“, – informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyris.

Likimas: kartais iš smurtautojų atimti šunys patenka ne į geresnius namus, o į prieglaudas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Likimas – nežinomas

Policijos pareigūnai į gaunamus bet kokio pobūdžio pranešimus visada privalo reaguoti įstatymų numatyta tvarka. Jei pažeidimas užfiksuojamas, išsiaiškinus ir įvertinus visas su juo susijusias aplinkybes, sprendžiama dėl atsakomybės taikymo.

„Pasak pareigūnų, paimti gyvūną iš savininko ar ne, sprendžiama įvertinus kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Tai yra apibrėžta ir ANK 346 straipsnio 20 dalyje“, – teigė VPK Komunikacijos poskyrio specialistai.

Tačiau koks likimas laukia būtent Minijos gatvėje smurtavusio vyriškio ir jo keturkojo, kol kas nežinia.

Žmonės svarstė, esą tokiais atvejais reikėtų ne tik filmuoti ir siųsti medžiagą policijai, bet ir apginti gyvūną.

Kiti tikino, kad asmuo, galintis pakelti ranką prieš šunį, veikiausiai išdrįstų tą padaryti ir prieš žmogų.

Laiko pririšę grandine

Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitekūnaitė pasakojo taip pat sulaukianti įvairių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas smurtas prieš gyvūnus.

Visuomenė tampa sąmoningesnė, mažiau abejinga ir imasi gyvūnus ginti.

„Vis dėlto visuomenė tampa sąmoningesnė, mažiau abejinga ir imasi gyvūnus ginti. Be to, visuomenė jau žino, kad būtina fiksuoti tokius atvejus juos filmuojant ar fotografuojant. Anksčiau atrodė „ne mano reikalas“, dabar žmogui užverda kraujas ir jis ima fiksuoti, siųsti mums, informuoti institucijas“, – pastebėjo pašnekovė.

Anot L. Vaitekūnaitės, dažniausiai apie įvykius informuojama ne tik policija, bet ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

„Klaipėdos krašte turėjome pavienių atvejų, į kuriuos teko reaguoti. Neretai tenka pakonsultuoti šio krašto prieglaudas, kokius teisinius veiksmus atlikti matant gyvūnų nepriežiūrą ar esant žiauriam elgesiui su gyvūnu. O smurtauja dažniau asocialūs ar periferijose gyvenantys asmenys, kuriems gyvūnas vis dar „saugo namus“ pririštas prie grandinės. Taip pat dažnai smurtas susijęs su alkoholio vartojimu“, – sakė L. Vaitekūnaitė.

Lina Vaitekūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvūnas – stiliaus detalė

Taip pat pastebėta dar kita žmonių grupė, kuriems gyvūnas – tarsi stiliaus detalė.

„Yra grupė tokių, kuriems gyvūnas yra stiliaus detalė, tad perka konkrečių veislių šunis ir kerpa ausis, kad atrodytų neva šauniau, agresyviau. Yra buvę atvejų, kai pareigūnai, gavę pranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnu, nuvykę į įvykio vietą skambino mums konsultacijai. Bet sprendimus, aišku, priėmė jie“, – pasakojo „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė.

Atiduoda kitiems šeimininkams

VMVT Tarptautinių ryšių skyrius informavo, kad kartais gyvūnus, patyrusius šeimininkų smurtą, iš šeimininkų paima VMVT specialistai.

Tačiau pastebėjus smurto atvejus, pirmiausia patariama kreiptis į policijos pareigūnus.

„Gyvūnai iš savininkų gali būti paimami žiauraus elgesio, nelegalios veisimo veiklos atvejais. Kol vyksta tyrimas, gyvūnai perduodami laikinam laikymui gyvūnų globėjams ar kitiems asmenims, galintiems jais tinkamai pasirūpinti. Jei reikia, gyvūnui yra suteikiama veterinarinė pagalba. Įsiteisėjus sprendimui konfiskuoti gyvūnus, VMVT juos perima, įtraukia į VMVT apskaitą ir realizuoja, t. y. perduoda naujiems laikytojams“, – nurodė VMVT Tarptautinių ryšių skyrius.