Policijos departamento BNS pateiktais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo pradėta apie 2,4 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo.

Tai yra 17 proc. daugiau nei 2023 metų sausio – birželio mėnesiais.

Didesnė dalis šių tyrimų susiję su pastaraisiais metais suaktyvėjusių sukčiavimu telefonu ar internete.

Policijos departamento teigimu, siekiant informuoti žmones, nuolat viešinami įvairūs patarimai, pristatomi nauji sukčiavimo būdai, kuriami pranešimai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, bendradarbiaujama su Lietuvos bankų asociacija, informacijai platinti sukurta speciali svetainė.

Visgi užsiimant prevencija, ypač kaimiškose vietovėse perspėjimais dalinamasi ir maldos namuose.

„Mišių metu mūsų bendruomenės pareigūnai arba patys papasakoja apie šitus (sukčiavimo – BNS) būdus, arba paprašo to padaryti kunigų. Taip pat būna, kad bažnyčių teritorijose vykstant įvairiems atlaidams arba kažkokiom didesnėm religinėm šventėm taip pat dalyvauja pareigūnai su savo palapine, kur taip pat patarimus žmonėms dalina, lankstinukus ir panašiai“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Nukenčia ir jaunesni, ir vyresni

Anot pareigūnų, dažniausiai šiuo metu nukenčiama nuo rusakalbių sukčių, kurie, prisiskambinę telefonu, žmonėms prisistato „Google“ ar bankų darbuotojais.

„Žmogus tiesiog arba padiktuoja savo elektroninės bankininkystės duomenis, arba jam yra atsiunčiama nuoroda, kurią jis paspaudęs nukreipiamas į netikrą puslapį ir sukčiai tenai mato viską tame puslapyje ką žmogus daro ir tiesiog gali nusikopijuoti tą informaciją, arba tiesiog taip pat žmogus pats asmeniškai suveda duomenis, kuriais pasinaudoja sukčiai“, – teigė R. Matonis.

Kitas populiarus sukčiavimo būdas – siųsti nuorodas į žmonių elektroninį paštą, meluojant apie jų patiriamas problemas su pašto siuntomis, ar informacija apie gautas baudas.

„Yra siunčiamos netikros nuorodos arba SMS žinutėmis, arba elektroniniais paštais ir žmogus paspaudęs tą nuorodą patenka į kažkokį netikrą puslapį, kur praranda pinigus ir atskleidžia savo duomenis“, – kalbėjo R. Matonis.

„Jei kyla kažkokių klausimų, nori kažką pasiaiškint, tai tikrai siūlome įeiti į tos institucijos tiesiog naršyklę ir iš naujo suvedus tos institucijos interneto svetainės adresą ten patekti ir tikrai pasitikrinti tą informaciją, pasiskambinti, bet jokiu būdu nespausti tų atsiųstų nuorodų“, – pridūrė jis.

Pasak policijos, nuo sukčių nukenčia ir jauni žmonės, jie dažniausiai suviliojami galimybe investuoti.

„Kai žmogus investuoja nedideles sumas, pavyzdžiui kelis šimtus eurų, jam leidžia uždirbti. Jam atsiunčia vėlgi kažkokį puslapį, nuorodą, kuriame matosi, kad žmogus uždirbo, yra atvejų, kai leidžia žmogui išsiimti tuos pinigus. Žmogus tada tikrai įtiki, patiki ir per tam tikrą laiką, būna ir keli mėnesiai, pusę metų, investuoja pakankamai nemažas pingų sumas“, – pasakojo R. Matonis.

„Kai (žmonės – BNS) prašo, kad norėtų tuos pinigus išsiimti, tada sukčiai arba dingsta, arba tas puslapis yra uždaromas, arba iš žmogaus prašoma mokėti tam tikrą mokestį, kad galėtų išsiimti tuos pinigus“, – teigė jis.

Svarbu kuo greičiau pranešti

Policijos departamento teigimu, pranešimų apie telefonu išviliotus pinigus sulaukiama per kelias dienas, apie tariamo investavimo atvejus sužinoma vėliau.

„Žmogus ten tikrai pakankamai ilgą laiką investuoja, paskui vis dar tikisi kažkaip atgauti tuos neva uždirbtus pinigus“, – sakė R. Matonis.

Greitai pranešus apie sukčiavimo atvejus bankui, išlieka tikimybė, kad pavedimas bus sustabdytas.

„Pinigai dažniausiai keliauja į kažkokias trečiąsias šalis, ne Europos Sąjungos šalis, o pavedimai į tas trečiąsias šalis neįvyksta per kelias sekundes“, – teigė policijos atstovas.

Nepavykus pavedimo sustabdyti, atgauti lėšas sudėtinga net išaiškinus nusikaltimą.

„Dažniausiai jie (sukčiai – BNS) neturi nei kažkokio oficialaus darbo ir išieškoti iš jų tuos pinigus prarastus pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo R. Matonis.

Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje išaiškinama apie 30 procentų visų registruotų sukčiavimų.