Pasak bendrovės, dujų paklausa Lietuvoje augo dėl vėsesnių nei pernai žiemos orų, elektros gamybos ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė ir didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje. 

Sausį–birželį per dujų sistemą buvo transportuota 13,4 TWh dujų (be tranzito į Karaliaučiaus sritį) – 28,9 proc. mažiau nei pernai (18,8 TWh).

Pasak „Amber Grid“, mažesnį dujų transportavimą labiausiai lėmė tai, jog šiemet iki balandžio pabaigos neveikė Estiją ir Suomiją jungiantis „Balticconector“ dujotiekis – dėl to dujos į Suomiją buvo tiekiamos ne per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, o per Suomijoje esantį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Be to, dėl gegužę vykusios apžiūros ir remonto daugiau nei mėnesį neveikė SGD terminalas Klaipėdoje.

„Vis dėlto dujų tiekimas buvo sėkmingai užtikrintas GIPL dujotiekiu ir jungtimi su Latvija, tad vartotojai buvo laiku aprūpinti svarbiu energijos ištekliumi“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Per Klaipėdos SGD terminalą per pirmąjį pusmetį patiekta 69,2 proc. (9,2 TWh) visų dujų – 43,9 proc. mažiau nei pernai (16,4 TWh). Srautas iš Latvijos sudarė 22,9 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos – 7,5 proc. (1 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įlesta 56 gigavatvalandės (GWh) biometano.

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu sausį–birželį į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų, Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 2,9 TWh dujų.

Pasak „Amber Grid“, šiuo Latvijoje esančios saugyklos užpildymo lygis yra toks pats kaip ir pernai vidurvasarį – 60 proc. arba 15 TWh.

Bendrovės teigimu, dujų tiekimo Latvijos kryptimi aktyvumą ir dujų atsargų kaupimą saugykloje patvirtina tai, jog pastaruoju metu pilnai išnaudojami visi Lietuvos-Latvijos dujotiekių jungties pajėgumai.