Tai reiškia, kad šia veikla užsiimantys asmenys būtų tikrinami dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Toks siūlymas teikiamas, nes priėmus europinį vadinamąjį MiCA reglamentą šios veiklos tapo reguliuojamo finansų sektoriaus dalimi.

Pasak ministerijos, šiemet priimtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos padėjo suvaldyti šio sektoriaus rizikas, tačiau toliau fiksuojama menka jo branda ir negebėjimas laikytis reikalavimų, todėl šių paslaugų įtraukimas į sąrašą būtų papildomas žingsnis valdyti rizikas.

Į sąrašą nesiūloma įtraukti elektroninių pinigų žetonų leidimo paslaugos – ją gali teikti tik kredito įstaigos ir e. pinigų įstaigos, kurios jau yra įtrauktos į sąrašą.

Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo išvadose kriptoturto paslaugų teikėjų veikla išskirta kaip kelianti labai didelę riziką, šio sektoriaus grėsmė ir pažeidžiamumas vertinami aukščiausiais balais.

Ministerijos parengtam nutarimo projektui dar turės pritarti Vyriausybė.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta yra sakęs, kad Seimui ketinant įteisinti virtualiųjų valiutų įmonių licencijavimą, dėl leidimų galėtų kreiptis daugiau nei 100 bendrovių – maždaug šeštadalis iš veikiančių šiuo metu.

Pasak jo, dabar Lietuvoje yra apie 600 tokių įmonių, du trečdaliai jų turi „tuščios kriauklės“ požymių, rodančių, kad jos nenusiteikusios rimtai veiklai ir, tikėtina, nesikreips licencijų.  

Seimas šią savaitę ketina priimti Kripto turto rinkų įstatymo projektą ir lydinčiųjų įstatymų pataisas, kurios nustatytų pareinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie europinių kripto turto rinkų (MiCA).

Reglamentu siekiama visoje Europos Sąjungoje nustatyti vienodus veiklos reikalavimus, skatinti inovacijas, kartu išlaikant finansinį stabilumą ir apsaugant vartotojus nuo rizikų.