„Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Taryba taip pat rekomendavo šiems dviem objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą, juos steigiant panaudoti teisinį reguliavimą, leidžiantį darbus atlikti sparčiau, koks jau taikytas kuriant Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone.

Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, bus steigiami du lengvieji manevriniai poligonai.

„Žinote, kad mūsų poreikis treniravimosi erdvių yra didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms, čia pirmiausia Žemaitijos brigadai būtų didžiulis palengvinimas“, – tvirtino jis.

Žinote, kad mūsų poreikis treniravimosi erdvių yra didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms, čia pirmiausia Žemaitijos brigadai būtų didžiulis palengvinimas.

Anot ministro, naujieji poligonai galėtų talpinti nuo kuopos iki bataliono karinius vienetus.

Ieškant vietos, L. Kasčiūno teigimu, orientuotasi į teritorijas, kur dominuoja valstybinė žemė, yra mažai privačių sodybų.

„Išankstinės konsultacijos vyko, pristatėme šitas teritorijas ir savivaldybių vadovams, ačiū jiems už geranorišką požiūrį. Aišku, dar gali būti įvairių diskusijų su medžiotojais dėl jų plotų, bet manome, kad tikrai nacionalinis interesas turėti Lietuvoje naujų poligonų yra ypač svarbus“, – sakė ministras.

Jo teigimu, Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi specialius įstatymų projektus dėl poligonų steigimo, jie artimiausiu metu turėtų pasiekti Vyriausybę, o pratęstoje pavasario sesijoje – ir Seimą.

KAM nuotr.

Ministras tikisi, kad įstatymai bus priimti rudens sesijoje ir rudenį bus pradėti poligonų kūrimo darbai.

Naujų vietų poligonams Lietuvos pareigūnai žvalgosi šaliai priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų ir plečiantis pačios šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Lietuva kuria nacionalinę diviziją, siekia, kad pilną operacinį pajėgumą ji pasiektų 2030 metais.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukraina, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Berlynas tą planuoja padaryti iki 2027 metų, didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.

Lietuvoje taip pat yra rotuojamas amerikiečių karių batalionas.

Lietuva taip pat ketina palaipsniui pasiruošti visuotiniam šaukimui, birželį Seimas priėmė karo prievolės reformą, kuri padidino šauktinių skaičių.

Valstybės gynimo tarybą sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.