„Aš parodymus duoti atsisakau, prašau vadovautis savo ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais“, – laiške iš kalėjimo Eltos žurnalistei rašė M. Danielius. Jis teigė, kad jo baudžiamojoje byloje kaltė grindžiama liudytojų parodymais, VSD pažymomis, todėl jis nematęs prasmės daugiau kažką aiškinti.

Jis taip pat atsisakė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, nes, M. Danieliaus manymu, jie gali būti tokie patys, kaip ir per ikiteisminį tyrimą.

„Savo kaltės nepripažįstu,“ – laiške Eltai rašo M. Danielius.

Kaltinamasis sako turintis teisę išsakyti savo poziciją, koks bebūtų uždaras procesas. M. Danieliaus byla dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai nagrinėjama už uždarų durų, su šnipinėjimu susijusios bylos dažniausiai nagrinėjamas neviešuose posėdžiuose.

„Kalėjime balsavau už E. Vaitkų – kalėjime jis populiariausias kandidatas“, –  savo pažiūrų ir favorito per Lietuvos prezidentus rinkimus laiške „Eltai“ neslėpė M. Danielius. Vyras nuosprendžio laukia būdamas suimtas Vilniaus kalėjime.

Kaltinamas metus rinkęs Baltarusijos režimą dominančią informaciją

Pernai rugsėjį, perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja Ksenija Lebedeva.

„Mes aptarinėjome publikacijas, nei man, nei Lebedevai KGB užduočių neformulavo“, – teigia M. Danielius. Jis sakė tenorėjęs parodyti, kokie iš tikrųjų yra į Lietuvą atvykę baltarusių opozicinių organizacijų atstovai – jie siekė pasisavinti pinigines lėšas, skirtas opozicijos rėmimui.

Pasak M. Danieliaus, byloje jau baigtos liudytojų apklausos, kaip liudytoja teisme apklausta organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač, pasak M. Danieliaus, pareiškė, kad K. Lebedevą pažįsta asmeniškai nuo 2016 m., tačiau detaliau savo bendravimo nekomentavo, teigdama, kad baiminasi dėl savo saugumo ir KGB keršto.

ELTA primena, kad 2023 m. rugpjūtį Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi, tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.

Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris 2022 m. nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę.

Pasak M. Danieliaus, teismas prie bylos medžiagos pridėjo prokuroro G. Tarasevičiaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl O. Karač ryšių su Rusijos žvalgyba. Prieš kurį laiką skelbta, kad VSD nustatė, jog O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba. VSD dokumente buvo rašoma, kad O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, ten susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Baltarusijos opozicijos atstovė šiuos VSD teiginius kategoriškai atmetė.

Prie bylos prijungta ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada dėl SSRS KGB 1989 m. liepą priimto įsakymo  dėl agentūrinio tinklo, kadangi minimas aktualus aiškinant M. Danieliaus ir K. Lebedevos galimus ryšius su KGB, teismas konstatavo, kad minimas centras yra kompetentingas aiškinti šio įsakymo veikimą ir taikymą praktikoje.

Pasak M. Danieliaus, teisme apklausti iš Baltarusijos dėl politinių motyvų pabėgę žurnalistai, buvusi K. Lebedevos viršininkė liudijo, kad L. Lebedeva anksčiau buvo teista už sukčiavimą, todėl KGB agente ar informatore būti negalėtų, nors ir kuria laidas politinėmis temomis.

„Teistų asmenų KGB paprastai neverbuoja ir neįdarbina“, – teismui, pasak M. Danieliaus, sakė liudytoja.

Kaltinimą M. Danieliaus byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius informavo teismą, kad K. Lebedevos atžvilgiu išskirtas tyrimas yra tęsiamas, K. Lebedeva už akių yra pripažinta įtariamąja, per Interpolą ir Europolą paskelbta jos paieška.

Vienas liudytojas žuvo, keli išvyko atgal į Baltarusiją

Prokuratūra teigia, kad, prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

Lietuvos pilietis M. Danielius kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.

M. Danieliaus bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui V. Savičiaus apklausti taip ir nepavyko – pernai spalį 34 metų V. Savičius žuvo per avariją Grigiškėse, jį partrenkė automobilis.

„Savičius pasakė, kad pinigai nepasiekė pulko, jo pasakojimas nebuvo dezinformacija, tai vėliau parodė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuoti valymai kariuomenėje“, – teigė M. Danielius.

Pasak kaltinamojo, du baltarusių opozicionieriai“ teismą informavo, kad sugrįžo gyventi į Baltarusiją, todėl nesutinka duoti parodymus Lietuvos teismams.

Teismo salėje – ir apie Pranešėjo komisijos išvadas 

Pasak M. Danieliaus, jo baudžiamojoje byloje buvo paliesta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvada.

Kaip Eltai rašo M. Danielius, gegužę teismo posėdyje buvo spręsti klausimai dėl Seimo pranešėjo komisijos išvadų prijungimo prie jo baudžiamosios bylos.

„Kadangi mano baudžiamojoje figūruojantys VSD pareigūnai ir vykdytos VSD operacijos minimos ir Pranešėjo komisijos išvadose“, – teigia M. Danielius.

„Prokuroras Giedrius Tarasevičius teismui nurodė, kad iš esmės sutinka dėl dalies Pranešėjo komisijos išvadų prijungimo, o būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio apklausos Pranešėjo komisijoje protokolo“, – teigia M. Danielius.

Pasak M. Danieliaus, prokuroras pažymėjo, jog būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio 2022-09-22 pažymos pagrindu ir pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. R. Bridikis buvo įtrauktas į tyrimo veiksmų planavimą, todėl šio asmens paaiškinimai galimai turi reikšmės galimo šnipinėjimo baudžiamajai bylai.

G. Tarasevičius Eltai M. Danieliaus pranešimų apie pranešėjo komisijos išvadų aspektus nekomentavo, motyvuodamas proceso neviešumu.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.