Taip jis kalbėjo per penktadienį Seime vykusį Gedulo ir vilties dienos minėjimą.

M. Pečiulis sakė, kad IX forto muziejuje žmogus yra pastatomas „į akistatą su praeities žmogumi, taip panaikinant mus skiriantį 80 metų atstumą“.

„Kodėl to reikia? Šiandien netoli Lietuvos, Ukrainoje, vyksta plataus masto karas“, – tvirtino muziejaus direktorius.

Pasak M. Pečiulio, su kolegomis ukrainiečiais muziejus įgyvendina naują istorinės atminties projektą, pasakojantį apie Bachmuto tragediją.

„Matome tą patį okupacinį režimą, veikiantį ta pačia forma ir tuo pačiu turiniu. Niekas nepasikeitė“, – kalbėjo jis.

IX forto muziejaus direktoriaus teigimu, stebint tokią situaciją galima išgirsti abejonę, kokia yra tokių projektų prasmė, jei praeitis kartojasi.

Matome tą patį okupacinį režimą, veikiantį ta pačia forma ir tuo pačiu turiniu. Niekas nepasikeitė.

„Į šį klausimą galima atsakyti kitu klausimu – nejaugi prarado prasmę mūsų žmonių skausmingos patirtys? Jos mumyse, jos leido mums dar iki karo pradžios geriau suprasti, su kuo susidūrėme, mes dirbame, kad kalbančiųjų ir veikiančiųjų būtų daugiau, kad neužsidarytume, kad kalbėjimas sklistų už Lietuvos ribų, nes tai nuodai tiems, kas pamynė laisvę“, – kalbėjo M. Pečiulis.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.